Dažniausiai dirbama viešuosius darbus – ir tai anaiptol ne tik gatvių šlavimas ar miesto gėlyno apželdinimas. Tai – darbas mokyklose, stovyklose, socialinėse įstaigose.“
Pašnekovės teigimu, nepilnamečiai darbuotojai paprastai gali tikėtis tik minimalaus atlyginimo. Pastebima, kad darbdaviai nenoriai priima aštuoniolikos metų neturinčiuosius.
„Pernai jaunimui buvo siūlyta daugiau darbo vietų. Darbdaviams reikėtų keisti požiūrį. Tačiau kartais jie ir norėdami negali įdarbinti nepilnamečių. Jei įmonėje darbas pamaininis, neturintiesiems aštuoniolikos koją pakiša Darbo kodeksas. Kartais nepilnamečiai nustebina nerealiais reikalavimais. Merginos nori dirbti sekretorėmis, vaikinai – tam tikros kvalifikacijos reikalaujantį darbą“, − „Sekundei“ teigė Darbo biržos specialistė.
Teisiniai trukdžiai
Darbo kodeksas – pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis asmenų iki aštuoniolikos metų darbą. Pilnamečiams draudžiama skirti fiziškai ir psichologiškai sunkius, sveikatai kenksmingus ar didesnės nelaimingų atsitikimų, susirgimų rizikos darbus.
Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiama dirbti nesudėtingus darbus − ravėti daržus, retinti, kaupti, rinkti ar perrinkti daržoves, skinti uogas, vaisius, gatvių stenduose klijuoti reklamas, skelbimus, plakatus, pardavinėti laikraščius ir žurnalus, priimti, skaičiuoti, rūšiuoti ir pakuoti smulkias, lengvas prekes, dirbti pagalbinius darbus įvairių smulkių prekių, spaudos kioskuose, parduotuvėse ir pan.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Astos Gudienės, vasarą nemažai sunkumų kelia nepilnamečių įdarbinimo klausimai.
„Per pirmus du vasaros mėnesius įmonėse atliekant patikrinimus dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo daugiausia rūpesčių sukėlė darbo laiko ir poilsio režimo pažeidimai. Dažnai pasitaiko, kad įmonėse nesudaromi jaunesnių kaip aštuoniolikos metų darbuotojų sąrašai. Netinkama darbo laiko apskaita, darbo sutartys su nepilnamečiais sudaromos ne taip, kaip reikalaujama − darbdavys ne visada atsižvelgia į gydytojo rekomendaciją“, − pagrindines problemas išsakė A.Gudienė.
Nepilnamečiai nelaukiami
„Panevėžio pieno“ personalo skyriaus viršininkė Aldona Karčinskienė nurodė, kad jų bendrovėje jaunesni nei aštuoniolikos metų jaunuoliai nelaukiami.
„Dirbti vasarą į mūsų bendrovę priimami pilnametystės sulaukę moksleiviai, studentai. Pageidavimų gauname daug ir tikrai ne kiekvienam galime duoti darbą. Turbūt įdarbiname mažiau nei 10 proc. norinčiųjų. Suprantama, jaunuoliams skiriamas paprastenis, specialių įgūdžių nereikalaujantis darbas“, − pasakojo A.Karčinskienė.
Pasak „Panevėžio pieno“ atstovės, nepilnamečių nenorima priimti dėl gana sudėtingo teisinio reglamentavimo. Įmonėje dirbama pagal slenkamąjį grafiką, tenka dirbti naktinėse pamainose.
Prekybos centrų „Iki“ tinklo komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila yra kitokios nuomonės.
„Mūsų prekybos centruose dirba gana nemažai nepilnamečių, jie yra atsakingi, stropūs. Taip, yra apribojimų – norintys dirbti nepilnamečiai turi gauti raštišką tėvų sutikimą. Nepilnamečiams draudžiama dirbti su pinigais, kasose. Griežti saugumo, darbo laiko, poilsio reikalavimai“, - kalbėjo T.Vaišvila.
Anot pašnekovo, studentai – patrauklesnė darbo jėga nei moksleiviai, pastarieji dažniausiai dirba tik per vasaros sezoną.
Apsukresni nepilnamečiai patys imasi iniciatyvos ir ieškoti darbo laimės vyksta į Palangą. Nors prekiauti maisto produktais vasaros sostinės paplūdimiuose uždrausta, kalbintas septyniolikmetis nurodė, kad už kiekvieną parduotą čebureką galima gauti litą.
„Nelegaliai pardavinėjau čeburekus Šventojoje, tačiau po dviejų dienų buvau sulaikytas. Pavyko susitarti ir už 20 litų buvau paleistas. Kelionės išlaidos, maistas, tad realiai nieko neužsidirbau“, − tikino panevėžietis.
