Siuvėjai sutiko išsikelti

Į artimiausius “Vilniaus prekybos” stambių investicijų planus pateko du miestai - Ryga ir Kaunas. Į antrąjį Lietuvos miestą prekybininkai nusitaikę investuoti iki 100 mln. Lt.

Buvusio Kauno pramonės pasididžiavimu vadinto Adelės Šiaučiūnaitės gamybos susivienijimo teritorijoje dar šiais metais atsidarys milžiniškas prekybos centras “Hyper Maxima”. Nuo 2001 m. šioje vietoje sėkmingai veikė drabužių siuvimo bendrovė “Trys sezonai”.

Nors kasmet į gamybos modernizavimą buvo investuojamos solidžios sumos, siuvimo fabrikas nusprendė išsikelti. “Apie tai oficialiai pranešime netrukus, tačiau kol kas tai komercinė paslaptis”, - nenorėjo leistis į kalbas bendrovės vadovas Julius Dilys.

Kaip “Kauno dienai” teigė “Vilniaus prekybos nekilnojamojo turto” bendrovės vadovas Mindaugas Marcinkevičius, į šį centrą bus investuota 50 mln. Lt. “Trys sezonai” už gautus pinigus pasistatys naują fabriką Taikos prospekte”, - informavo M.Marcinkevičius. Jo teigimu, visi dabartiniai siuvimo įmonės pastatai bus nugriauti.

Nori iškraustyti ir kepėjus

“Jau yra pradėti projektavimo darbai, investuotos lėšos. Manome, kad tokio centro Kaunui trūksta”, - tvirtino prekybos tinklo atstovas.

Beje, M.Marcinkevičius prasitarė, kad tinklas norėtų šią teritoriją dar labiau praplėsti. Šalia “Trijų sezonų” įmonės veikia duonos kepykla “Nemuno kraštas”. “Vilniaus prekybos nekilnojamojo turto” bendrovės vadovas teigė, jog su šios kepyklos atstovais jau deramasi dėl išsikėlimo bei jų teritorijos įsigijimo.

“Manęs apie tai oficialiai kol kas niekas neinformavo”, - patikino “Nemuno krašto” generalinis direktorius Petras Bušauskas. Tačiau vėliau jis prisipažino anksčiau girdėjęs šiuos pasiūlymus. Paklaustas, kaip žada pasielgti, jei sulauks pasiūlymo išsikelti, P.Bušauskas teigė nenorintis tai komentuoti, tačiau leido suprasti, jog toks variantas jį domintų. “Kodėl gi ne?” - neatmetė galimybės pašnekovas.

Projekte - sujungti sklypai

“Jei pavyktų įsigyti šią kepyklą, bendras plotas būtų 15 tūkstančių kvadratinių metrų, jei nepavyktų suderėti - plotas siektų 8,5 tūkstančio kv. metrų. Dabar viskas priklauso nuo derybų baigties”, - pateikė skaičius M.Marcinkevičius.

Tačiau “Kauno dienos” žiniomis, prekybos centro statybos projektuose jau yra įtraukta ir kepyklos teritorija. Projekto autorius Gediminas Jurevičius teigė nežinantis, ar “Vilniaus prekyba” jau įsigijo kepyklą, tačiau patvirtino, jog projektas apima ne tik “Trijų sezonų”, bet ir “Nemuno krašto” teritorijas.

G.Jurevičius sakė, jog pagal projektą prekybos centras niekuo nesiskiria nuo tradicinių “Hyper” centrų. “Tačiau tai tikrai nebus “Akropolis”, nes per maža teritorija. Čiuožyklos ar kino salių tikrai nebus, kol kas neaišku dėl boulingo takelių”, - pasakojo projekto autorius.

Prekiaus ir stadione

Minėdamas plėtros planus, M.Marcinkevičius užsiminė ir dabartinio “Žalgirio” teritorijoje iškilsiančią “Maximą”. Tačiau, pasak verslininko, prekybos tinklas tik nuomos patalpas, o savininkai bus kiti.

“Kauno diena” jau rašė apie tai, kad sporto draugija “Žalgiris” pardavė didesnę dalį stadiono už 1,2 mln. Lt. Bendrovės “Žalgirio stadionas ir partneriai” akcijos atiteko JAV kompanijai “Limington holding”. Šalia “Maximos” dar veiks kitos parduotuvės, nepriklausančios “Vilniaus prekybai”.

Vilioja centras

“Kauno dienos” žiniomis, prekybos tinklo atstovus itin domina dar vienas sklypas. Prekybininkai rimtai nusitaikę įsigyti nemažą teritoriją miesto centre, kur šiuo metu dar veikia įmonė “Kauno audiniai”. Bankrutuojančią bendrovę tikimasi iškelti į kitą vietą, nugriauti ten stovinčius pastatus ir statyti dar vieną stambų prekybos centrą.

“Kol kas apie tai dar nenorime kalbėti, nes vyksta derybos”, - nenorėjo atskleisti konkrečių planų M.Marcinkevičius. Tačiau, kaip patikino “Kauno audinių” generalinė direktorė Dana Vitkienė, yra 99 proc. tikimybė, kad derybos bus baigtos sėkmingai.

Tuo tarpu M.Marcinkevičius optimizmu netryško. “Taip, mes labai norėtume įsigyti šią teritoriją, tačiau yra keli pastatai, kurių negalima nugriauti. Todėl derybos gali žlugti”, - svarstė jis.

Darbai būtų sudėtingesni

Dar pernai pradėta išpardavinėti bankrutuojančių “Kauno audinių” turtą. Tuomet kalbėta, jog įmonės teritorijoje galėtų kurtis nedidelės panašaus pobūdžio bendrovės, kurios naudotųsi esančiais gamybiniais pajėgumais. Tačiau, kaip pastebi rinkos analitikai, tekstilininkai linkę trauktis iš užimamų pozicijų, nes juos vilioja mažesnė darbo kaina Baltarusijoje bei Kaliningrade. Beje, pernai visiems “Kauno audinių” darbuotojams buvo įteikti atleidimo lapeliai.

Kaip pastebėjo M.Marcinkevičius, statybos darbai buvusioje “Kauno audinių” teritorijoje būtų sudėtingesni nei kur nors kitur. “Tačiau jei bus sutvarkyti visi formalumai, mes šią teritoriją įsigysime”, - tvirtino “Vilniaus prekybos” atstovas.

Kliūtis - seni pastatai

Vienintelė galima prekybininkų kliūtis - Kultūros vertybių apsaugos departamento (KAVD) leidimas. Mat įmonės teritorija patenka į urbanistinę vertybę turinčio Kauno istorinio centro - Naujamiesčio teritoriją. KAVD Kauno skyriaus direktorė Irena Vaškelienė minėjo, jog sklype yra keletas pastatų, kurių negalima griauti. “Galbūt jie sutiktų rekonstruoti tuos pastatus? Visko su žeme sulyginti mes tikrai neleistumėme”, - tvirtino I.Vaškelienė.

Prekybininkai žino, jog “Kauno audinių” teritorijoje yra namų, statytų dar prieš karą. “Prieš KVAD valią neisime, nenorime tapti priešais. Be to, mes į šį projektą dar neinvestavome, todėl galime bet kada atsitraukti”, - pastebėjo M.Marcinkevičius.

Miestas buvo nuskriaustas

“Vilniaus prekybos” atstovas nesibaimina investicijų rizikos Kaune. “Paskaičiavome, jog vidutiniškai kiekvienas kaunietis per dieną mūsų asortimento prekėms įsigyti išleidžia 8-9 Lt. Norint užkariauti rinkas, būtina plėsti centrus, todėl ir ateiname į Kauną su didesnėmis investicijomis”, - pasakojo M.Marcinkevičius. Prekybininkai nesibaimina Kaune populiarių turgaviečių konkurencijos - “sostinėje jų taip pat apstu”.

Beje, “Vilniaus prekybos” vadovai jau anksčiau yra minėję, jog Kaunas dėmesio atžvilgiu yra pernelyg nuskriaustas. Sostinėje konkurencija yra milžiniška, nes Vilniuje veikia stiprūs vietiniai centrai, Klaipėdoje su mažesne rinka jau senokai veikia “Hyper Maxima”.

M.Marcinkevičius pabrėžė, jog tai nėra galutiniai tinklo plėtros planai. “Vilniaus prekyba” Kaune žada statyti “Akropolį”, tačiau kol kas neaiški nei teritorija nei statybų pradžia.

Smulkieji sunerimę

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkė Laima Mogenienė prognozuoja, jog šįmet mieste dar labiau sumažės nedidelių parduotuvių, ypač planuojamų statyti centrų kaimynystėje.

“Įtaka smulkiesiems bei vidutiniams verslininkams jau padaryta, o dabar ji dar labai padidės”, - mano ji. Pasak jos, smulkiajame versle dar labiau sumažės darbo vietų. “Tai nieko bendra su naujomis technologijomis, inovacija, apie ką mėgsta pašnekėti politikai. Valdininkams reikėtų pamąstyti apie tai, jog mažosios parduotuvės bus priverstos užsidaryti, nes procesas turi būti kontroliuojamas. Turi būti žinomas mažesnių parduotuvių darbuotojų likimas”, - įsitikinusi verslininkų gynėja. L.Mogenienė netiki, jog bus sukurta daugiau darbo vietų - “jų daugiau tikrai nebus sukurta”.

“Vilniaus prekybos” konkurentai nelinkę sureikšminti būsimos situacijos. “Žinoma, tai turės įtakos konkurencijai tarp Kauno prekybos centrų. Tačiau nemanau, kad kiti tinklai sustabdys savo investicijas mieste. Konkuruosime taip, kaip tai darėme iki šiol. Manau, kad vietos po saule užteks visiems”, - nesibaimino prekybos tinklo “Iki” finansų direktorius Aidas Mackevičius.