DELFI primena, kad daugiausiai diskusijų kilo dėl vienos iš rezoliucijos nuostatų „vykdyti aktyvią valstybės pinigų politiką", raginančią litą atsieti nuo euro. Šiuo metu priėmus tokį sprendimą, buvo nuogąstaujama, kad litas galėtų nuvertėti euro atžvilgiu.
Nuo 2002 m. vasario 2 d. remiantis dar 1994 m. įvestu valiutų valdybos modeliu litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už eurą.
Seimo priimtos rezoliucijos tėra patariamasis dokumentas, kurio Vyriausybei vykdyti neprivalu.
Kaltino vieni kitus
„Pirmą kartą Etikos ir procedūrų komisija veikė ne etikos, bet daugumos vardu (...). Visais aštuoniais atvejais balsavimai dėl rezoliucijų vyko lygiai taip pat kaip ir tuo devintuoju, dėl kurio dabar ginčijamasi. Argumentų, kad buvo pažeistas statutas, praktiškai nebuvo, buvo vienintelis argumentas, kad dauguma tuo metu pražiopsojo, nebuvo salėje ar nesusiorientavo“, – prieš balsavimą posėdyje sakė konservatorius Saulius Pečeliūnas, pristatydamas atskirąją trijų komisijos narių nuomonę.
Jo teigimu, šis sprendimas yra gėda visai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Rezoliucijos iniciatorius Algimantas Matulevičius tvirtino niekada nesiūlęs atsieti lito nuo euro, o šis dokumentas greičiausiai esą papiktino šiuo metu valdžioje esančius socialdemokratus.
„Nes pagal Birutę Vėsaitę kainos Lietuvoje auga, o žmonėms nuo to gyventi darosi tik geriau ir maloniau“, – tvirtino A. Matulevičus.
Jis ragino pritarti konservatoriaus Rimanto Dagio siūlytam protokoliniam nutarimui, kuriame pabrėžiama, kad šia rezoliucija Seimas nesiekė devalvuoti lito. Tačiau Seimas dėl šio siūlymo nebalsavo.
„Ar po šio balsavo yra aišku, kad visos anksčiau tokia pačia tvarka priimtos rezoliucijos yra nebegaliojančios? Aš taip supratau Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą“, –klausė konservatorė Rasa Juknevičienė.
„Reali pinigų politika reiškia ne ką kitą kaip laisvą kursą, todėl šis sprendimas jau yra atnešęs didžiulių nuostolių mūsų valstybei, prestižui. Aš manau, kad Seimas turi nuspręsti, kaip yra geriau, kad ateityje viskas būtų aišku“, – ragino buvęs finansų ministras, socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Ragino Seimą atšaukti rezoliuciją
Prezidentas Valdas Adamkus kalbas apie lito atsiejimą vadino neatsakingu politikavimu.
Parlamentarus taisyti šią rezoliuciją ragino ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, tvirtindamas, kad nėra nė vienos priežasties, dėl kurios reikėtų šiuo metu svarstyti lito kurso klausimą.
„Itin klaidinga teigti, kad lito atsiejimas ar devalvavimas padėtų įveikti šios dienos baubą - infliaciją. Priešingai, lito devalvavimas neleistų ištrūkti iš infliacijos gniaužtų, tačiau įsuktų nevaldomą infliacijos mašiną", – tvirtino instituto ekspertai.
Jų nuomone, lito devalvavimas trumpalaikėje perspektyvoje būtų naudingas tik prasiskolinusiems spekuliantams, taip pat struktūroms, siekiančioms sugriauti Lietuvos ekonomikos stabilumo pagrindus.
