Tokias mintis antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo pasėdyje pareiškė Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius, metropolio Vilnius-Kaunas draugijos "Dipolis" pirmininkas Jurgis Vanagas. Jis LPK nariams pristatė Vilniaus ir Kauno miestų perspektyvą Lietuvos teritorijos urbanistiniame planavime bei galimo dipolio reikšmę šalies ūkiui ir socialiniam gyvenimui.
Lietuva jau yra tapusi tarptautinės trasos "Via Baltica" dalimi. Šis transporto koridorių numatoma dar plėsti atšakomis į Kaliningradą. Be to, Lietuva Europos kontekste dar menkai įvertinta, kaip jūrinė valstybė, turinti neužšąlantį Klaipėdos uostą. Lietuvos teritorijos bendrajame plane, pagal kurį numatyta šalies infrastruktūros ir regioninė plėtra, dipolio Vilnius-Kaunas idėja yra vienas svarbiausių projektų. Šis miestų junginys galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu ir tapti pripažintu Europoje. Be to, tik stambūs infrastruktūros projektai gali pretenduoti į ES paramą.
Dviejų didžiausių miestų bendradarbiavimas numatytas ir Vilniaus miesto strateginiame plane, šiai idėjai pritarė Seimas. Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė sakė, kad tai iš esmės yra miestų bendradarbiavimo tinklo kūrimas, sujungiantis ir lėšų panaudojimą konkretiems projektams. Jau sudarytos dvi darbo grupės šiai idėjai įgyvendinti, taip pat nustatytos pagrindinės keturios sritys, į kurias orientuojamasi, - transporto, ekonomikos, turizmo ir administracinio valdymo.
"Jei bus politinis sprendimas, kad Vilniui ir Kaunui reikia rengti bendrus projektus, bus galima rengti ir konkretesnius investicinius projektus - bendrų įmonių, mokslo, įstaigų ir panašiai",- sakė mero patarėja.
J. Vanago teigimu, dipolio pagrindas yra greitaeigis transportas. Miestus turėtų sujungti greitaeigis, važiuojantis magnetine pagalve maždaug 300 km per valandą greičiu. Šio vienbėgio atšaka Vilniuje atsiremtų į Pilaitės mikrorajoną, kur persikeltų ir miesto stotis, iš kurios centrą būtų galima pasiekti moderniu tramvajumi.
Greitaeigis transportas ateityje turėtų jungti ir Kauną-Šiaulius-Klaipėdą. "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Jonas Biržiškis gana santūriai reagavo į tokias idėjas ir pridūrė, kad 1 min. sutrumpintos kelionės geležinkeliu iš Vilniaus į Kauną kainuoja apie 34,5 mln. litų. "Pernai į geležinkelį investavome 105 mln. litų ir greičiausią kelionę sutrumpinome iki 1,05 val., kuri truko 1,14 val. Jei norėtume važiuoti trumpiau nei valandą, investuoti reikėtų apie 513 mln. litų",- sakė J. Biržiškis.
LPK viceprezidentas, "Vilniaus vingio" generalinis direktorius Vaclovas Šleinota klausė, ar teisinga palikti sostinės centrą bei senamiestį apytuštį ir žmonių srautus nukreipti į Vilniaus pakraščius, kur jau dabar įsikūrė didieji prekybos ir pramogų centrai. Toks planavimas "išvalo" senamiestį nuo turistų ir verslo.
J. Vanagas teigė, kad pagal Vilniaus plėtros planą statybos vyks ne taip supresuotai, kaip iki šiol, miesto užstatymas bus retesnis ir žemesnis. Tai bus atskiri pavieniai miesteliai. Šiuo metu vienam vilniečiui tenka 20 kv. metrų bendro gyvenamojo ploto, o pagal strateginį planą jis didės iki 25 kv. metrų.
