Per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, ieškančiųjų darbo padaugėjo 16,8 proc.
Pasak banko „DnB Nord“ analitiko Rimanto Rudzkio, nors anksčiau nedarbas Lietuvoje nuolat mažėjo, dabar turėtume pratintis prie kitokios tendencijos.
„Nedarbo lygis yra sezoniškas rodiklis, todėl geriausiai tendencijas sekti lyginant to paties mėnesio skirtingų metų rodiklius. Šią gegužę pirmą kartą po kelerių metų pertraukos toks lyginimas parodė nedarbo augimą. Tačiau tai nestebina – padėtis atspindi bendrą ūkio būklę“, – lrt.lt komentavo R. Rudzkis.
Anot analitiko, lėtėjanti ekonomika yra lemiamas nedarbo augimo veiksnys, tačiau, pastebi jis, svarbu ir tai, kad iš Lietuvos emigruoja mažiau žmonių.
„Tarp emigrantų populiariausiose šalyse dabar irgi yra ekonomikos sulėtėjimo ženklų, tad ten taip pat mažėja darbo pasiūla“, – kalbėjo jis.
R. Rudzkis prognozuoja, kad rudenį nedarbo augimo tendencija dar išryškės ir artimiausiu metu nepasikeis.
„Sunku prognozuoti, kai tokie pokyčiai dar visai nauji, kai esame lūžio taške, tačiau nepanašu, kad viskas greitai grįš prie ankstesnės krypties. Svarbiausia, kokių veiksmų imsis Vyriausybė – ar pradės pagaliau skatinti ūkį“, – svarstė analitikas.
Jo teigimu, naudingas nedarbo augimas galėtų būti savo produkciją eksportuojančioms įmonėms.
„Kai auga nedarbas, mažėja atlyginimai, lūkesčiai ir tai savo ruožtu vėl stabdo ūkį, tačiau mažesnės išlaidos algoms tuo pačiu padidina savo produktus eksportuojančių bendrovių konkurencingumą“, – aiškino R. Rudzkis.
Laisvų darbo vietų Darbo biržos duomenų bazėje birželio mėnesį buvo įregistruota tik 16,3 tūkst.
Šiuo metu Lietuvoje darbdaviai labiausiai pageidauja įdarbinti kvalifikuotus tarptautinių krovinių vežėjus ir vairuotojus ekspeditorius, siuvėjus, suvirintojus, apdailininkus, dailidės, dažytojus, mūrininkus ir kitų profesijų darbininkus.
Daugiausiai ieškančiųjų darbo, paskutiniaisiais duomenimis, buvo Druskininkuose (12 proc.), Akmenėje (9,1 proc.), Jurbarke (8,7 proc.) ir Rokiškyje (8,6 proc.).
Mažiausia jų užregistruota Neringos (1,4 proc.), Elektrėnų (1,8), Trakų bei Kretingos (2,3 proc.) savivaldybėse.
