„15 min“ pasidomėjo, kaip vyksta atliekų surinkimas ir rūšiavimas. Specialiais automobiliais šiukšlės iš konteinerių išvežamos kartą per savaitę. Tada jos nuvežamos į atliekas surenkančios įmonės rūšiavimo stotį, kur atliekos dedamos ant konvejerių ir rankiniu būdu atrenkamos dar kartą. Tinkamos perdirbimui supresuojamos ir parduodamos perdirbėjams.
Tačiau, pasak atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ Pardavimų skyriaus vadovės Jurgitos Petrauskienės, atliekų rūšiavimo sistema, deja, kol kas sėkmingai neveikia.
„Labiausiai šiandien trūksta informacijos. Nepaisant lipdukų ant konteinerių, pačių operatorių ir savivaldybės organizuojamų akcijų ir dalijamų skrajučių, žmonės negauna pakankamai žinių, kaip tinkamai reikia rūšiuoti atliekas. Nutinka, kad „nežiniukas“, įmetęs neplautą aliejaus butelį į plastmasei skirtą konteinerį, sugadina visą jame esančią medžiagą“, - aiškino J.Petrauskienė.
Net ir gerų ketinimų turintys ir atliekas rūšiuojantys žmonės ne visada supranta, kad į konteinerius reikia mesti tik išplautas, perdirbimui paruoštas atliekas. Gėrimų pakuočių plauti nėra būtina, tačiau aliejaus, majonezo, mišrainių ir kitos pakuotės, kuriose likę riebalų, perdirbimui netinka. Prieš metant tokias šiukšles į konteinerį, jas reikia gerai išplauti. Kita problema, kad atliekų konteinerius ne visur galima statyti, nes dideli specialūs automobiliai su kranais ne visur privažiuoja.
Atliekų surinkėjai atkreipia dėmesį, kad, rūšiuojant atliekas, galima per pusę sumažinti mokesčius už jų išvežimą, nes surūšiuotos ir perdirbimui skirtos atliekos šiuo metu Lietuvoje išvežamos nemokamai, o mišrių (nerūšiuotų) atliekų išvežamas kiekis padalinamas namo gyventojams ir pagal jį bei nustatytą tarifą skaičiuojami mokesčiai. Sumažinus mišrių šiukšlių kiekį, aptarnaujančioms įmonėms tektų rečiau jas išvežti, gyventojams - mažiau mokėti. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjo Rimanto Kertinausko, dabar mokamą vidutinį mėnesinį 4,9 Lt mokestį už atliekas vienam gyventojui būtų galima sumažinti perpus.
Užupyje gyvenanti ir atliekas rūšiuojanti Rima sakė, kad nors namie turi pasistačiusi 3 šiukšliadėžes, vis tiek kyla abejonių, kur mesti vieną ar kitą daiktą. Pavyzdžiui, į plastmasei skirtą konteinerį galima mesti ir metalo atliekas - vėliau jos magnetu ištraukiamos.
Pasak R.Kertinausko, nepaisant dar neištobulintos sistemos, savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija, vykdo Europos Sąjungai duotus pažadus ir plėtoja atliekų rūšiavimo sistemą. Vilniuje iki 2009 m. pagal planus turi būti pastatyta 900 konteinerių komplektų, tačiau R.Kertinauskas viliasi jų pastatyti 200 daugiau.
Pasak vienos didžiausios atliekų tvarkymo įmonės UAB „Ecoservice“ generalinio direktoriaus Sauliaus Budrevičiaus, surinktas stiklas dažniausiai parduodamas Lietuvos perdirbėjams, plastmasė - eksportuojama. Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, 2006 m. iš Lietuvoje surinktų rūšiuojamų atliekų perdirbti buvo atiduota daugiau kaip 200 tūkst. tonų plastiko, stiklo, popieriaus ir metalo. Gamtoje paliktai plastmasei sunykti reikia 200-300 metų.
