Jo skaičiavimu, verslininkai, uždarę parduotuves prie degalinių, būtų priversti degalus branginti apie 5 ct/l, nes investuotas lėšas į prekyviečių modernizavimą vis tiek reikėtų atsiimti.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas tvirtino, kad degalinėse parduodama maždaug 2 proc. viso Lietuvos alkoholio.
„Toks draudimas kioskuose ir degalinėse visiškai nedarys įtakos, tačiau kartu atims apie 60 proc. šių parduotuvių apyvartos, o degalinės bus priverstos reorganizuotis į automatines", - tvirtino jis.
Vilniaus mažosios prekybos asociacijos, vienijančios kioskų savininkus, pirmininkė Ramutė Strolienė skaičiuoja, kad prekyba alkoholiu sudaro maždaug 30-40 proc. visos kioskų apyvartos. Kioskai parduoda maždaug 1 proc. viso Lietuvoje nupirkto alaus.
„Mes dirbame nuo 6 val. ryto, naktį nedirbame ir prekiaujame tik alumi. Mes taip pat esame mažųjų aludarių pagalbininkai, nes jų į didžiuosius prekybos centrus nepriima", - sakė R. Strolienė.
Jos teigimu, įsigaliojus draudimui, pasipiltų kioskų bankrotų, kuriuose šiuo metu dirba dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. „Mūsų žmonės yra solidaus amžiaus, susikūrę sau darbo vietas, išlaiko savo šeimas“, - sakė asociacijos vadovė.
DELFI primena, kad praėjusiais metais prezidentas Valdas Adamkus kaip vieną iš kovos su „karu keliuose“ priemonių buvo pasiūlęs neleisti degalinėse prekiauti alkoholiu.
Jam pritarė ir tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, tačiau idėjos nesiėmė vertinti premjeras Gediminas Kirkilas.
Antradienį kioskų savininkai ketina surengti mitingą prie Seimo.
Lietuvoje veikia apie 850 degalinių.
