„Oficialiai Vilniuje nė vienas „blusų turgus“ neturi turgaus statuso. Taurakalnio turgaus ateitis priklauso nuo susitarimo su Profsąjungų rūmų savininkais, Tymo turguje numatoma rengti ekologines muges, tad jis turės išsikelti. Kitose prekyvietėse prekeiviai turi kreiptis į seniūnijas dėl leidimų prekiauti“, - aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas.

Pasak jo, savivaldybė turgelių veiklos niekaip nestebi ir nekontroliuoja - tai atlieka seniūnijos. Tačiau, panašu, jog ir seniūnijos ne visuomet nutuokia apie tikrą turgelių padėtį.

„Sunku ką nors pasakyti apie Taurakalnio turgelį. Leidimų prekiauti išdavę mes nesame, taigi neaišku, ar ši prekyvietė veikia legaliai“, - sakė Naujamiesčio seniūnijos vyresnioji specialistė Renata Dulko. Jos teigimu, norint gauti leidimą prekiauti prekyvietėje, reikia atitikti nemažai reikalavimų, susimokėti mokesčius, suderinti su savivaldybe.

Taurakalnio turgelis - bene didžiausias „blusų turgus“ Vilniuje. Jame renkasi ir numizmatų klubo prekeiviai, ir sendaikčių pardavėjai, tad šeštadieniais ryte prie Profsąjungų rūmų ir jų viduje girdisi gyvas turgaus šurmulys. Tačiau šio turgaus ateities - miglota.

„Dalį patalpų esame išnuomoję kavinei, ši jų dalį pernuomoja numizmatams ir sendaikčių pardavėjams. Tačiau netrukus planuojame pastato rekonstrukciją, tad, ar po jos prekybininkai išgalės susimokėti už nuomą, man sunku pasakyti“, - teigė „VIPC grupės“, kuriai priklauso Profsąjungų rūmai, direktorius Darijus Vilčinskas.

Dar niūresnė padėtis Tymo turguje. „Mūsų žiniomis, ten apskritai niekas nevyksta. Buvo planuota Tymo turgų užleisti suvenyrų pardavėjams, bet projektas nepasiteisino - tai netinkama vieta“, - teigė Senamiesčio seniūnijos vyresnioji specialistė Ramutė Gorkovec.

Nepaisant neaiškios „blusų turgelių“ ateities, jų reikia tiek sendaikčiais besidomintiems žmonėms, tiek patiems prekybininkams. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausioji specialistė Rima Sakalauskienė pasakojo, jog sostinei labai reikia erdvės, kurioje veiktų toks turgelis. „Jo reikėtų ir amatininkams, juk jie taip pat neturi susibūrimo vietos. Tokioje erdvėje galėtų vykti ne tik prekyba, mugės, bet ir amato demonstravimas, parodos“, - sakė R.Sakalauskienė. Pasak jos, tam idealiai tiktų Tymo turgus, tačiau kol kas jo situacija nėra aiški.

„Ten planuojami „Vilnius - Europos kultūros sostinė - 2009“ projektai, kartais turgavietę išsinuomoja amatininkai, tačiau dėl realios Tymo turgaus paskirties dar nėra nuspręsta“, - apgailestavo R.Sakalauskienė.

Patys sendaikčių pardavėjai tikino, jog „blusų turgeliai“ Vilniuje ir mylimi, ir reikalingi. Šeštadieniais Taurakalnio turguje prekiaujanti Karina pasakojo, jog toks turgus - tai ir bendravimo forma. „Nors turiu sendintų daiktų parduotuvę, šeštadieniais prekiauju ir čia. Juk tai - ne vien prekyba: čia ir pasišneki su žmonėmis, pabendrauji“, - šypsojosi Karina. Pasak jos, būtų apmaudu, jei tokių turgelių Vilniuje nebeliktų.