Galvos skausmas – likvidumas
Paklaustas, kur investuotų pinigus ekspertas, kuomet šalyje neregėta infliacija, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Jonas Niaura teigė, jog tai priklausytų nuo skirtos investuoti pinigų sumos, investavimo laikotarpio ir tikslo, priimtinos investavimo rizikos ir grąžos. Anot J. Niauros, reikia siekti, kad numatoma reali investicijų grąža per investicinį laikotarpį būtų didesnė už laukiamą per tą laikotarpį infliaciją. Investavimo specialistai drąsina, jog investavimas nereiškia, kad investuojami pinigai bus visiškai nelikvidūs. Kaip teigia “Sampo” banko ekspertai, investavus į daugumą akcijų ar fondų, tikėtinas toks pat likvidumas, kaip ir padėjus indėlį banke. Taip yra todėl, kad visada galima parduoti turimus finansinius instrumentus per savo finansinį tarpininką. Investuojant į fondus, visada galima pateikti fondo vienetus išpirkti.
Docentas Jonas Niaura žurnalui “Kelias” teigė, kad investuojant dažnai klystama. Pasak specialisto, tik nedaugelis siekia iš turimų pinigų gauti maksimalią grąžą, daug pinigų išvis neinvestuojama, guli „žemės banke“, mažai domimasi naujomis finansinėmis investavimo priemonėmis, silpnai žinomi investicijų portfelio sudarymo ir valdymo principai. “Maksimali grąža susijusi su didele rizika ir - atvirkščiai. Reikia analizuoti įvairias rinkas ir jų vystymosi perspektyvas, atskirų šalių ir jų grupių vystymosi perspektyvas, rodiklius, jų kitimo prognozes, t.y. išmokti „nuspėti ateitį“, tik tuomet bus gauta gera grąža”, - kalbėjo J. Niaura.
Daug kas priklauso nuo to, kiek lėšų norima “įdarbinti”. Tačiau bendras principas visiems žinomas – nelaikyti pinigų vienoje kišenėje ir ypač toje, kuri gali praplyšti. “Iš vienos pusės, infliacija skatina ieškoti didesnę grąžą generuojančių investavimo formų ir krypčiu. Tačiau, iš kitos pusės, finansų rinkos svyravimai, daug kam neleidžia prisiimti didelės rizikos dabar, nes nėra aiški finansinių rinkų kryptis ir atsigavimo greiti”, teigė Socialinių mokslų daktaras, klubo “Pinigų srautas” viceprezidentas Audrius Dzikevičius.
Nekilnojamasis turtas – nepalanki sritis
Ekonomikos mokslų daktaras, profesorius Kęstutis Glaveckas teigia, kad infliacija investicijoms tiesioginės įtakos nedaro. Pagrindinis klausimas - investicijų pelningumas. “Pastaruosius septynerius metus dauguma lietuvių investavo į nekilnojamąjį turtą, tačiau dabar situacija akivaizdžiai pasikeitė. Šiuo metu investuoti į šią sritį nėra palanku”, tikina K. Glaveckas. Pastaruoju metu dauguma bando investuoti į akcijas, į investicinius fondus, kurie susiję su nafta, metalais, dujomis.
Antra vertus, kol kas komplikuota situacija ir su investiciniais fondais, kadangi kursas krenta arba kyla labai lėtai, o pasaulinė infliacija vis dar įsibėgėja. Tai, ekonomisto teigimu, gali tęstis dar pusę metų. Anot K. Glavecko, dabar palankiausia investuoti į atskiras verslo šakas. Lietuvoje yra patikimų kompanijų, kurios išsilaikys ir toliau klestės. Tačiau šioje srityje, pasak specialisto, yra kita problema: pastarosios bendrovės ne visada noriai įsileidžia svetimą kapitalą.
“Jei pinigai nemaži, vis dėl to saugiausia šiuo metu juos patikėti bankams, nors palūkanos ir yra žemos, palyginus su infliacija, tačiau lėšos tokiu atveju turi daugiau stabilumo", - kalbėjo K. Glaveckas. – “Dažnai žmonės daro prielaidą, jei vakar ar užvakar laimėjau, laimėsiu ir ryt bei poryt. Tai - neteisingas požiūris. Vieną dieną gali išlošt, o kita - pralošt. Taip yra todėl, kad norintiems investuoti nepakanka informacijos. “Kitą vertus, žmonės remiasi gandais. Taip jie patys išpučia rinką. Taip atsitiko ir su nekilnojamuoju turtu.” Vis dėl to, pasak K. Glavecko, norintys investuoti turi nemenką pasirinkimą. Bankai, vertybiniai popieriai, valstybinės organizacijos. Kaip teigia ekonomistas, galima dairytis įvairiose rinkose, jas analizuoti, tačiau reikėtų būti atsargiems ir konservatyviems šiuo laikotarpiu.
Smulkieji pasimetę
Socialinių mokslų daktaras, klubo "Pinigų srautas" viceprezidentas Audrius Dzikevičius teigia, kad šiuo metu didžioji dalis smulkiųjų investuotojų yra pasimetę ir nežino, ką daryti stebint aptirpusias savo vertybinių popierių sąskaitas. “Jau kuris laikas apsukresni investuotojai įvairiomis formomis investuoja žaliavų rinkose (brangieji metalai, nafta, soja, kavos pupelės) arba su žemės ūkio sektoriumi susijusiose srityse (žemes ūkio paskirties žemė, trąšos, žemės ūkio technika, augalininkystė, gyvulininkystė).
Žaliavų ir žemės ūkio rinkose galima investuoti tiesiogiai įsigyjant tose srityse dirbančių žmonių akcijų, specializuotų investicinių fondų vienetų, specializuotų ETF'ų (Exchange traded funds), obligacijų, susietų su atitinkamais indeksais”, - žurnalui “Kelias” kalbėjo A. Dzikevičius. - “Taip pat, manau, kad jau laikas dairytis pigių ir gerų akcijų, kadangi kai kurių kompanijų akcijų kainos yra žemesnės nei tikroji jų vertė, tegu net ir pabrangus finansavimo sąnaudoms”.
Taupymo įpročiai nesikeičia
Beveik pusė Lietuvos gyventojų tikisi, kad jų atlyginimai didės toliau, tačiau dar didesnė dalis prognozuoja didesnes išlaidas. Turimų santaupų padidėjimo tikisi tik kiek daugiau nei trečdalis. Tai rodo "Hansabanko" užsakymu rinkos tyrimų bendrovės rinkos "TNS Gallup" praėjusių metų pabaigoje atliktos apklausos duomenys.
"Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas finansiniam planavimui ir disciplinai, tačiau Lietuvos gyventojai vis dar vadovaujasi įpročio jėga. Net ir laukdami atlyginimų augimo, dauguma mūsų planuoja ir didesnes išlaidas, skirdami mažiau dėmesio taupymui", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė "Hansabanko" Klientų departamento direktorius Vitalijus Rancevas.
Apklausos duomenimis, 39 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų finansinė padėtis pagerės, 38 proc. tikisi, kad ji išliks nepakitusi, 14 proc. laukia finansinės padėties pablogėjimo. Atlyginimų augimo tikisi 49 proc. gyventojų, o dar 30 proc. mano, kad jų pajamos išliks stabilios. Net 72 proc. apklausos dalyvių mano, kad didės jų išlaidos, tuo tarpu santaupų padidėjimo laukia 35 proc. gyventojų, o 40 proc. mano, kad jų santaupos išliks stabilios. Populiariausiu taupymo būdu išlieka pinigų laikymas banko sąskaitoje - tai daro 64 proc. apklausos dalyvių, nors tik 45 proc. teigia, jog tai daryti yra naudinga. Terminuotųjų indėlių nauda tiki 34 proc. gyventojų, tačiau juos turi tik 20 proc. apklausos dalyvių. 21 proc. apklaustųjų teigiamai vertina investicijas į nekilnojamąjį turtą, 8 proc. - į akcijas, o 7 proc. - į investicinius fondus, tačiau šias investicijas gyventojų dalis yra kur kas mažesnė atitinkamai 3 proc., 1 proc. ir taip pat 1 procentas.
Apklausos duomenimis, investicijų iš viso turi 12 proc. gyventojų, o dažniausiai investuoja 18-29 metų ir 40-49 metų amžiaus gyventojai. Tiesa, net 62 proc. investicijas turinčių gyventojų kol kas yra tik pirkę vertybinių popierių ar kito turto. Renkantis kur investuoti gyventojai vis dar nėra linkę pasitikėti profesionaliais konsultantais - tai daro tik 5 proc. apklausos dalyvių. Net 65 proc. dėl investavimo tariasi su šeimos nariais, o 37 proc. sprendimus priima nesivadovaudami patarimais.
Pasak "Hansabanko" Investicinių produktų pardavimų valdymo departamento direktoriaus Igorio Ryklio, vienas Lietuvos gyventojas praėjusių metų pabaigoje buvo sukaupęs vidutiniškai 3260 eurų (apie 11,3 tūkst. litų) finansinio turto. Tačiau beveik 80 proc. sukaupto finansinio turto yra laikoma pasyviai - indėliais arba grynais pinigais. Anot I.Ryklio, gyventojų sukauptas finansinis turtas artimiausiais metais turėtų augti maždaug po 20 proc. kasmet, o jo struktūroje turėtų didėti aktyvių finansinių produktų - investicijų į akcijas, pensijų ir investicijų fondus dalis. Apklausos duomenimis, paskolas turinčių šeimų dalis, 2003 metais sudariusi 6 proc., praėjusių metų pabaigoje pasiekė 15 procentų. 2007-ųjų pabaigoje 17 proc. šeimų naudojosi pirkimu išsimokėtinai, 11 proc. buvo paėmusios vartojimo kreditus, o 5 proc. - būsto paskolas.
