Lietuvos ekonomikos perspektyvos ilguoju laikotarpiu priklauso nuo to, kokie politiniai sisteminiai sprendimai, darantys įtaką ekonomikai, bus priimami artimiausiu metu.
Siekiant, kad būtų visiškai išnaudotas Lietuvos ekonomikos augimo potencialas būtina:
1. Sparčiau reformuoti mokslo ir švietimo sistemas, esminiu prioritetu laikant studijų kokybę ir specialistų paklausos tenkinimą.
2. Įdiegti investicinių paskatų sistemą, numatančią valstybės paramos teikimą investiciniams projektams, tenkinantiems parinktus kriterijus (investicijos į aukštąsias technologijas, jų plėtrą ir eksportą; taikomųjų tyrimų atlikimas bei inovacijų diegimas; aukštos kvalifikacijos specialistų paruošimas bei gerai apmokamų darbo vietų sukūrimas).
3. Siekiant mažinti korupcijos galimybes bei sudaryti sąlygas investicijoms, būtina kuo skubiau baigti žemės reformą ir parengti savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Taip pat reikia supaprastinti žemės paskirties keitimo bei detaliojo plano rengimo procedūras. Sumažinti skaičių atvejų, kai reikalingi detalieji planai žemėvaldos klausimams spręsti. Supaprastinti kitų dokumentų, skirtų planavimui ir statybai, reikalavimus.
4. Siekiant realiai įgyvendinti įstatymo viršenybės principą, priimti įstatymus, leisiančius teismo keliu iš pareigūno ar valdininko, be pakankamos teisinės motyvacijos vilkinusio nuo jo priklausančių sprendimų priėmimą ar leidimų išdavimą, išieškoti patirtus nuostolius. Taip pat didinti teismų sistemos kokybę ir skaidrumą.
5. Būtina peržiūrėti monopolijų reguliavimą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant išvengti viršpelnių atskiruose energetikos sektoriuose.
6. Priimti sprendimus, iš esmės didinančius atsinaujinančių išteklių tiek šilumai, tiek elektrai gaminti, gamybos bei vartojimo patrauklumą. Reikia greitinti būstų renovacijos procesą.
7. Didėjant rinkos koncentracijai atskiruose verslo sektoriuose, didinti Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumą. Informuoti visuomenę apie kainų formavimosi skirtingose verslo grandinėse (pavyzdžiui, analizuojant būtiniausių prekių gamintojų ir prekybos vietose esančių kainų skirtumus) rodiklius. Stebėti kainų dinamiką bei šių tyrimų rezultatus skelbti internete. Reguliariai stebėti ir kiek įmanoma riboti administruojamų vartojimo kainų didėjimą.
8. Supaprastinti mokesčių sistemą, mažinti tiesioginių mokesčių (gyventojų pajamų ir pelno mokesčio) tarifus bei atsisakyti lengvatinių tarifų. Šiuo metu nekilnojamojo turto įvedimas yra netikslingas dėl susiklosčiusios nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros, tačiau ateityje (2-3 metų perspektyvoje) jo įvedimas aktualus, ypač derinant su tiesioginių mokesčių mažinimu.
9. Atsisakyti tam tikroms prekių ir paslaugų grupėms taikomų PVM lengvatų, jas pakeičiant subsidijomis būtiniausių prekių ir paslaugų grupėms, kurios sudaro svarbią mažesnes pajamas gaunančių gyventojų vartojimo krepšelio dalį.
10. Peržiūrėti biudžeto išlaidų struktūrą, išskiriant aiškius prioritetus, o neprioritetinėms sritims skiriamus išteklius mažinti.
Analitikų teigimu, čia minimi tik esminiai klausimai, kuriuos sprendžiant galima tikėtis stabilaus Lietuvos ekonomikos augimo per kelerius metus.
J.Lionginas: lengva analitikams mesti idėją
„Lengva analitikams mesti idėją, bet aš visada linkęs diskutuoti tik su tais, kurie pateikia konkrečius skaičiavimus. (...) Neužmirškime, pas mus biudžeto perskirstymas yra vienas iš žemiausių ES, o šiuo atveju dar labiau sumažinus mokesčius, nemanau, kad tai padėtų. Kad viskas vyktų skaidriau, išimčių mažinimui, kad visi mokesčių mokėtų, tam aš pritariu", - DELFI po konferencijos ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Jonas Lionginas.
Jis taip pat sako sutinkantis, kad reikėtų peržiūrėti PVM lengvatas, tačiau nenaikintų jų visų. Jo manymu, pavyzdžiui, panaikinus PVM lengvatą centralizuotai teikiamam šildymui, dar labiau padidėtų socialinė atskirtis.
„GPM, manau, yra sumažintas optimaliai (24 proc. – DELFI). Jeigu mes pasižiūrėsime, iš ko jis susideda, tai pamatysime, kad daugiau nei 7 proc. jo keliauja į privalomąjį sveikatos draudimo fondą, taigi faktiškai šiandien pas mus GPM yra 17 proc. – vienas žemiausių visoje Europoje", - dėstė Seimo narys.
Be to, anot J. Liongino, GPM yra savivaldybių biudžetų pagrindas, jį sumažinus, tektų numatyti subsidijas padengti savivaldybių negautoms pajamoms.
„Tai jau yra šimtai milijonų litų, o iš kur tuos pinigus paimti, žinant, kad kitų metų valstybės biudžetas turės būti be deficito", - svarstė pašnekovas.
Su analitikais dėl PVM padidinimo BFK pirmininkas taip pat nesutinka.
„PVM krenta ant vartotojo pečių, vadinasi, gaunantiems nedideles pajamas kirs iš esmės per kišenę. Mes žinome, kad socialinė atskirtis didelė, tiems, kurie gauna mažas pajamas, pavyzdžiui, apie 1 mln. pensininkų, visos kainos automatiškai padidės. Vadinasi, mes dar labiau padidinsime socialinę atskirtį", - sakė jis.
J. Liongino teigimu, valstybė neišgalės subsidijuoti dalies visuomenės padidinus PVM. Preliminariu skaičiavimu, tai pareikalautų daugiau nei milijardo litų.
„Jeigu šiandien valstybė turėtų rezervą, gal aš irgi pasisakyčiau už subsidijavimą", - dėstė jis.
Seimo nario neįtikina ir siūlymas reguliuoti energetikos bendrovių viršpelnius: „Kai kuriose valstybėse viršpelnio mokestis yra, bet jo įvedimas nieko iš esmės neišsprendžia, galima pasvarstyti, panagrinėti, bet čia jau reikėtų atlikti analizę".
Parlamentaras sako sutinkąs su kainų sandaros viešumo skatinimu, bet ragina nepamiršti, kad tiekėjams jau beveik nebeliko alternatyvių parduotuvių, kuriose jie galėtų parduoti savo gaminius.
Premjero patarėjas: pasiūlymai labai neblogi
Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėjas finansų klausimais Mantas Nocius DELFI sakė, kad pasiūlymai yra „labai neblogi" ir su daugeliu jų galima sutikti.
„Tai yra reikalingi dalykai, tačiau didelę dalį jų padaryti yra pakankamai sudėtinga, pavyzdžiui, su žemės reforma nėra taip paprasta", - pripažino jis. Pašnekovo teigimu, prie nemažos dalies minimų sričių Vyriausybė šiuo metu dirba, pavyzdžiui, mokslo ir studijų reformos, investicijų skatinimo įmonėse, Konkurencijos tarybos darbo gerinimo, žemės reformos, nors ir „nėra kuo labai pasigirti" šioje srityje.
M. Nocius mano, kad aktualiau yra energetikos įmones reguliuoti taip, kad vartotojams būtų prieinama jų teikiamų paslaugų kaina, o ne reguliuoti jų pelnus.
„Žinoma, tai yra natūrali monopolija ir reguliavimas yra būtinas, tačiau reikia nepamiršti, kad elektros ar šilumos tinklams reikalingos investicijos ir jeigu jos nebus daromos dabar, tai vėliau teks brangiau mokėti", - apie analitikų siūlymą reguliuoti viršpelnius sakė M. Nocius.
Jis pripažįsta, kad lengvatiniai tarifai yra nemaža problema, „nes įneša nemažai iškraipymų į rinką ir vargu, ar galutinis vartotojas gauna didelės naudos iš to".
„Kai kurių PVM lengvatų atsisakymas, aš manau, būtų gera idėja, o į paties PVM didinimą reikia žiūrėti iš kompleksinių pozicijų, jeigu mes galvotumėme apie rimtesnę mokesčių sistemos reformą", - sakė jis.
PVM lengvatas peikia ir prezidentas
„Tiek dėl kai kurių PVM lengvatų abejotino reikalingumo, tiek dėl mokslo reformos prezidentas yra ne kartą išsakęs savo poziciją", – kalbėdamas su DELFI ketvirtadienį sakė prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas.
R. Vilpišauskas pripažįsta, kad subsidijos tam tikroms visuomenės grupėms yra tikslingesnė paramos forma nei mokesčių lengvatos, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikėtų nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį.
DELFI primena, kad sausį V. Adamkus vetavo Seimo priimtą įstatymą nustatyti lengvatinį PVM daugumai Lietuvoje parduodamų vaisių ir daržovių. „Mažindami gyventojų pajamų mokestį, o ne ieškodami naujų lengvatų, galime garantuoti realaus gyventojų darbo užmokesčio didėjimą", – tąkart sakė prezidentas.
Taip pat V. Adamkus nuolat ragina imtis esminės mokslo ir studijų sistemos reformos.
„Deja, reikiamo politinio palaikymo būtinoms pertvarkoms pradėti nesulaukiau iki šiol. Mums gali patikti kosmetiniai dabartinės situacijos pagražinimai, tačiau jie tikrai neduos jokio postūmio ateičiai", – balandį cituotas V. Adamkus Prezidento spaudos tarnybos pranešime.
Visus atsakymus į G. Nausėdai, R. Rudzkiui, V. Titatrenko ir R. Kuodžiui užduotus klausimus pirmoje internetinėje ekonomikos konferencijoje DELFI portale galite pasiskaityti nuspaudę šią nuorodą.
