Šeima – prie problemų
Panevėžio verslo konsultacinis centras (VKC) išsiaiškino, kas labiausiai mieste stabdo smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVV) plėtrą.
Projektą „Panevėžio SVV įmonių plėtra: problemos ir poreikiai“ finansavo miesto Savivaldybė. Buvo apklausta 50 Panevėžio įmonių savininkų ir administracijos vadovų. Surinkta informacija buvo išanalizuota ir susisteminta.
Išvados apie SVV padėtį mieste išspausdintos specialiame leidinyje ir išdalintos 400 verslininkų. Tokia pat verslui valdyti ir plėtoti naudinga informacija yra ir VKC interneto svetainėje. „Dabar verslininkams sunkiausia kovoti su konkurentais. Konkurenciją kaip didžiausią galvos skausmą nurodė 44 procentai verslininkų. Ir tik 4 procentai apklaustųjų mano, kad jiems labiausiai trukdo plėtoti verslą korumpuoti valdininkai“, – teigė VKC projektų vadovė Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja.
Galbūt dėl to Panevėžio verslininkai taip skausmingai reaguoja į verslo investicijas iš svetur savo gimtajame mieste. Prieš kelerius metus asociacijos nariai yra net pareiškę: „Panevėžys – panevėžiečiams.“ Lietuvos laisvosios rinkos institutas balandžio pirmąją pajuokavo, kad reikia mūsų šalyje įvesti kompensacinį mokestį apsaugai nuo konkurencijos.
Kitos dažniausiai paminėtos priežastys, dėl kurių stringa panevėžiečių verslas – apyvartinių lėšų trūkumas, kvalifikuotų darbininkų stygius ir per dideli mokesčiai. Nepatenkinti verslininkai ir bankų paslaugų kokybę, ir jų prieinamumu. Kaip keliantis verslui sunkumų buvo nurodyta ir laiko stoka. Verslininkai apgailestauja, kad para turi tik 24 valandas.
„Respondentai prisipažino, kad jiems sunku derinti darbą su šeimos poreikiais, – sakė V.Juodagalvytė-Baranovskaja. – Ši problema visų kitų bėdų sąraše rikiuojasi greta sunkiai prieinamų banko paskolų, neįkandamos įmonės modernizacijos ir per didelės administracinės naštos.“
Optimizmo nestokoja
Nors verslininkai išvardijo aibę problemų, Panevėžio smulkusis ir vidutinis verslas nestokoja optimizmo. „Net 80 procentų verslininkų mano, kad per artimiausius metus jų apyvarta augs. Kad kartus su pajamomis didės ir pelnas, tiki 64 procentai apklaustųjų, – tvirtino VKC projektų vadovė. – Maždaug tiek pat ketina samdytis daugiau žmonių.“
Kas antras verslininkas planuoja gauti didesnį pelną atsikovojęs iš konkurentų dalį rinkos, tačiau tik kas ketvirtas verslo plėtrą sieja su naujų technologijų diegimu savo įmonėse. Ir tik kas dešimtas yra nusprendęs savo įmonėse įdiegti verslo valdymo sistemą.
„Tokie planai atskleidžia, kad Panevėžio verslininkai labiau orientuojasi į verslo kiekybinę, o ne kokybinę plėtrą. Daugiausia miesto verslininkų didesnę apyvartą sieja su naujo ilgalaikio turto įsigijimu“, – sakė rinkos analitikai.
Norėtų mokesčių lengvatų
Verslininkai per apklausą nurodė ir būdus, kaip vietinė ir šalies valdžia, bankai galėtų jiems padėti siekti savo tikslų. Įmonių savininkai mano, kad valdžia galėtų kompensuoti palūkanas už jų paimtus kreditus ir net laiduoti bankams, kad prireikus padengs dalį paskolos.
„Kas penktas verslininkas norėtų, kad valdžia padėtų rengti projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti, – teigė V.Juodagalvytė-Baranovskaja. – Ir absoliuti dauguma, net 80 procentų, mano, kad jie per daug moka valstybei mokesčių – norėtų mokestinių lengvatų.“
Išsakiusieji pageidavimą, kad reikėtų paramos darbo vietoms steigti, ko gero, dar kartą įrodo, kad jie retai skaito laikraščius. Jau šešerius metus valstybės peršama nemenka parama per Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projektą niekaip neišjudina Panevėžio rajono verslininkų, todėl milijonai plaukia pro šalį. Už naujai suskurtą darbo vietą valstybė yra pasiryžusi sumokėti iki 36 tūkstančių litų arba iš viso 345 tūkstančius litų įmonei. Už valstybės pinigus leidžiama pirkti įrenginius, paslaugas ir viską, kas būtina darbo vietai sukurti.
Spėjama, kad nemažos dalies verslininkų apetitą valstybės paramai slopina ir jų pačių finansinės veiklos šešėlinis prieskonis – dviguba buhalterija ir pusiau legali gamyba. Vyriausybė Panevėžio miesto ir rajono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą pinigais skatins dar kelerius metus. Nes prognozuojama, kad mieste nedarbo lygis didesnis už šalies vidutinį išsilaikys mažiausiai iki 2010-ųjų, o rajone – dar ilgiau.
Verslininkai ir patys pripažįsta, kad dažnai išgirsta apie valstybės teikiamą paramą, kai projektas nustoja būti vykdomas. Galbūt dėl to net pusė verslininkų norėtų, kad tokia informacija būtų teikiama įvairiau ir gal būtų galima net asmeniškai jiems apie viską pranešti.
Apie galimybes pasinaudoti ES parama verslininkai teigia sužinantys iš kolegų, verslo partnerių ir draugų. Taip informaciją sužino beveik 60 procentų Panevėžio verslininkų.
Tūkstančiui – dvidešimt
Tūkstančiui Panevėžio gyventojų dabar tenka 20 įmonių. Šalies vidurkis – 22 įmonės. Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) mieste yra 2363. Daugiausia, net 49,6 procento, yra individualios įmonės. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis matyti, kad Panevėžyje buvo dvi įmonių steigimo bangos.
Mieste vyrauja 1991–1995 metais ir 2001–2005 metais įkurtos įmonės. Tokių yra net 60 procentų. Net 63 procentai visų MVĮ samdo iki keturių žmonių. Įmonės, kuriose dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų, sudaro penktadalį visų veikiančiųjų. Net 96 procentai esamų verslininkų įmones įsteigė ir verslą pradėjo savo lėšomis.
