Kad dar tik popieriuje galiojanti galimybė verstis šiuo verslu būtų įgyvendinta, reikia dar labai daug. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija mano, kad keliai šiam verslui dar neatverti. Krematoriumui pastatyti reikia ir didžiulių finansų (5–7 milijonų), ir pasiryžimo įgyvendinti daugybę reikalavimų, kurti projektus, ieškoti vykdytojų.
Verslininkai tikina laukiantys, kol bus iki galo sutvarkyta įstatyminė bazė, suderinti teisės aktai. Pasiruošimas licencijavimui gali būti pratęstas.
Tik Lietuvos centre
Vis dėlto laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės artėjančiomis permainomis patenkintos. Kremavimo paslaugų poreikis kas metai visoje Lietuvoje didėja. Bendrovės „Grauduva“ direktorė Angelė Kirklienė sako, jog kremuoti mirusio artimo žmogaus palaikus pareiškia norą vis daugiau žmonių. „Dabar kiekvieną mėnesį bent po vieną kartą žmonės kreipiasi dėl palaikų kremavimo. Palaikus vežame į Rygą, tad krematoriumas Lietuvoje būtų labai patogu“, – PB teigė „Grauduvos“ direktorė. A.Kirklienė neabejoja, kad vieno krematoriumo Lietuvoje visiškai užtektų. „Bet jis turėtų būti pastatytas šalies centre. Jeigu krematoriumas atsirastų Klaipėdoje, tai mums ir kitiems šio krašto laidojimo paslaugų teikėjams nevertėtų ten važiuoti, Ryga arčiau“, – sako A.Kirklienė. Ir specialistų skaičiavimais, Lietuvai, kurioje per metus kremuojama apie 400 palaikų, vieno krematoriumo tikrai užtektų. Anksčiau svarstytos galimybės statyti krematoriumus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar prie Elektrėnų.
Reikalingi ir kolumbariumai Bendrovė „Grauduva“ ir dabar siūlo įvairių ir medinių, ir metalinių urnų sudegintiems palaikams. Direktorė neabejoja, kad ateityje kremavimo pageidaus gerokai daugiau mirusiųjų artimųjų. Kol kas kai kuriuos galbūt stabdo gana didelės tokio laidojimo išlaidos. „Kremavimas – tarsi dvigubos laidotuvės, – sako direktorė. – Juk taip pat šarvojama, paskui vežama į krematoriumą, laidojama urna.“
Kur dėti urną su kremuoto artimojo pelenais, jokiais įstatymais nenumatyta. Geriausia vieta, pasak A.Kirklienės, kolumbariumas – siena su urnoms skirtomis nišomis. Toks kolumbariumas neseniai įrengtas Klaipėdoje, , jis jau baigiamas užpildyti.
Veiklą kontroliuos
Leidimus kremavimo verslui Aplinkos ministerija išduos aplinkosauginius ir sveikatos saugos reikalavimus atitinkančioms Lietuvos įmonėms arba šalyje esantiems Europos Sąjungos įmonių filialams.
Toliau paslaugų teikėjų veiklą kontroliuos aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Už pažeidimus licencijos galiojimas galės būti stabdomas arba nutraukiamas. Naują licenciją bus galima gauti ne anksčiau kaip po pusmečio. Už kremavimo veiklos licencijos išdavimą reikės mokėti 1100 Lt, pakeitimą – 550 Lt, dublikato išdavimą – 200 Lt. Norint pastatyti krematoriumą jam turės būti parinkta vieta rengiant teritorijų planavimo dokumentus, Aplinkos ministerija įvertins ir krematoriumo poveikį tos vietos aplinkai, o visuomenė dėl krematoriumo vietos galės pasisakyti viešų svarstymų metu.
Bažnyčia neprieštarauja
Anksčiau mirusiojo artimieji palaikų kremavimo nepageidaudavo ir dėl neigiamo Bažnyčios požiūrio į tai. „Prieš kokius penkiasdešimt metų Bažnyčios požiūris į kremavimą buvo griežtai neigiamas, – sako Panevėžio vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis. – Į tai buvo žvelgta kaip į kūno – sielos šventovės – paniekinimą.
Ir dabar dar žiūrima neigiamai tais atvejai, kai kremavimas tampa sąmoningai metamu iššūkiu prieš susiklosčiusias tradicijas. Tačiau laikai pasikeitė – atsižvelgiant į daugybę aplinkybių Bažnyčia nieko blogo kremavime nemato. Paskutinę teismo dieną Dievas prikels visus – ir iš žemės, ir iš ugnies pelenų.“
