Pagrindinės pajamos – iš atlyginimo

Kaip teigė „Hansabanko“ Klientų departamento direktorius Vitalijus Rancevas, pristatydamas 2007 m. pabaigoje banko užsakymu bendrovės „TNS Gallup“ atliktą tyrimą, pagrindinė gyventojų pajamų forma yra atlyginimai. Jų dalis pajamose didėja, nes dirbti pradeda ir pensinio amžiaus žmonės.

12 proc. gyventojų nurodė gaunantys kitas pajamas, iš kurių 70 proc. – grynieji pinigai. Tačiau apskritai grynųjų pinigų cirkuliacija šalyje mažėja. Jų vis dar neatsisako tik vyresnio amžiaus žmonės. Anot jų pačių, grynaisiais pinigais jie naudojasi iš įpročio.

V. Rancevas neigia mitus, kad lietuviai – prasiskolinusi tauta. Tyrimas parodė, kad paskolas turi tik 15 proc. gyventojų. 17 proc. iš jų yra pirkimas išsimokėtinai, 11 proc. – vartojimo paskolos, 5 proc. – būsto paskolos. Vidutinio paskolų mėnesio įmoka – 50-250 litų, vidutinis vartojimo paskolos dydis – iki 5 tūkst. litų. Beje, pirkimą išsimokėtinai vis labiau išstumia kreditinės kortelės. Pirmasis pirkimo būdas vis dar populiarus tik tarp pensinio amžiaus žmonių.

Tyrimo metu pažvelgta ir į nekilnojamo turto padėtį. 79 proc. gyventojų teigia turintys nuosavą butą arba namą (atitinkamai 52 ir 27 proc.). Įdomu, kad 63 proc. butų ir 54 proc. namų savininkų būstą įsigijo už santaupas.

Atliekamus pinigus investuoja pinigus vos 12 proc. žmonių. Iš jų vos 5 proc. dėl investavimo formų tariasi su konsultantais. Dažniausiai patarimų klausiama šeimos narių arba draugų. Dažniau investuoja 18-29 ir 40-49 metų amžiaus žmonės.

„Įdomu patyrinėti, kaip skiriasi realūs žmonių veiksmai su pinigais ir įsitikinimai, kaip su jais reikėtų elgtis. Pavyzdžiui, 55 proc. respondentų įsitikinę, kad laikyti „laisvus“ pinigus einamojoje banko sąskaitoje yra blogai, tačiau beveik du trečdaliai respondentų vis tiek taip daro“, - teigė V. Rancevas.

Svarbiausia – atidėti juodai dienai

Anot „Hansabanko“ Investicinių produktų pardavimų valdymo departamento direktoriaus Igorio Ryklio, per praėjusius metus gyventojai praturtėjo 10 mlrd. litų, tačiau apie 80 proc. jų finansinio turto laikoma pasyviai – indėliais ir grynaisiais pinigais.

„Lietuvio taupymo klasika – pasirūpinti saugumu, kitaip tariant, atidėti juodai dienai. Tuo tarpu taupymas per gyvybės draudimą dar nėra pakankamai populiarus“, - įsitikęs ekspertas. Tiesa, kasmet gyvybės draudimo sutarčių sudaroma apie 10 proc. daugiau.

Vienam gyventojui vidutiniškai tenka 4 176 litų terminuoto indėlio suma. Trečdalis indėlių „padėti“ ilgiau nei metams. Anot ekspertų, tai reiškia, kad žmonės nebijo, kad šių pinigų jiems gali netikėtai prireikti.

69 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų, arba apie 900 tūkst. žmonių, dalyvauja 2-os pakopos pensijų draudime. 2 trečdaliai iš jų – 25-45 metų amžiaus. 56 proc. klientų yra investavę į rizikingus fondus, kuriuose akcijos sudaro iki 70 proc.

Tuo tarpu trečią pensijų pakopą renkasi vyresni žmonės. Net 40 proc. iš jų yra per 50 metų amžiaus. Įdomu, kad moterys šią kaupimo rūšį renkasi dvigubai dažniau nei vyrai.

Analizuojant gyventojų investicijas, galima pastebėti, kad 26 proc. gyventojų investuoja į pensijų fondus, 9 proc. – į gyvybės draudimą, 2 proc. – į investicinius fondus.

„Taigi galima teigti, kad 4176 litų terminuotą indėlį pasidėjęs statistinis lietuvis yra sutaupęs 500 litų pensijų fonde, 402 litų – gyvybės draudime ir 514 litą investiciniuose fonduose“, - apibendrino I. Ryklys.