Anot LLRI vadovo, laisvės nuo mokesčių nutolimą lėmė net 26 proc. šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėnesio padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui.
Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta - 16,5 proc. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominalia suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas bei augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.
R. Šimašiaus teigimu, tokios tendencijos rodo, jog Lietuvoje reikia keisti mokestinę politiką.
Priešinga linkme
Anot LLRI prezidento, užuot svarsčius progresinius mokesčius ir pelno mokesčio didinimą, reikėtų eiti priešinga linkme - GPM mažinti daugiau nei perpus, o pelno mokesčio iš viso atsisakyti.
"GPM ir "Sodros" įmokų tarifas Lietuvoje ir dabar pakankamai didelis, jis nėra konkurencingas kitų šalių, su kuriomis kovojame dėl investicijų, atžvilgiu. Pavyzdžiui, Bulgarijoje nuo sausio 1 dienos tarifas yra 10 proc., kitos šalys taip pat smarkiai sumažino pajamų mokestį", - spaudos konferencijoje sakė R. Šimašius.
R. Šimašiaus teigimu, 11 proc. tarifas atitiktų ir žmonių lūkesčius. Anot apklausų, gyventojai pasisako už pajamų mokestį nuo 10 iki 12 proc.
Tuo tarpu įvedus progresinius mokesčius Lietuvos ūkio konkurencingumas smuktų, mažėtų daugiau apmokamų darbo vietų kūrimas, aukštos kvalifikacijos darbuotojai būtų linkę emigruoti bei padidėtų algų "vokeliuose" išmokėjimo mastas.
LLRI prezidento teigimu, taip pat būtų tikslinga naikinti pelno mokestį, kuris lemia faktinį dvigubą apmokestinimą. Kardinaliai priešingas siūlymas - didinti pelno mokestį - mažintų paskatas investuoti, padidėtų gaminamų prekių savikaina. Be to, anot R. Šimašiaus, didesnes įplaukas dėl išaugusio pelno mokesčio biudžetas gautų tik vienus metus.
LLRI taip pat palaiko idėją nustatyti "Sodros" "lubas", kurios būtų penkių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. R. Šimašiaus teigimu, palikus dabartinę situaciją, kai ribojamas tik išmokų, o ne socialinio draudimo įmokų dydis, Lietuva ir toliau pralaimėtų konkurencinėje kovoje dėl investicijų.
"Lietuva pralaimi savo artimiausiai kaimynei Latvijai ne tik dėl to, kad į Rygą atskristi lengviau nei į Vilnių, bet ir dėl to, kad pasamdant bent kelis brangiai apmokamus darbuotojus pajamų apmokestinimo reali našta per "Sodros" įmokas Lietuvoje yra gerokai didesnė", - sakė R. Šimašius.
NT mokesčiui nepritaria
LLRI taip pat nepritaria pasigirdusiems siūlymams įvesti nekilnojamojo turto mokestį - taip, anot R. Šimašiaus, būtų stabdomas viduriniosios klasės formavimasis ir iškreipta statybų bei nekilnojamojo turto rinka.
Atremdamas kritikų argumentus, kad tokia radikali reforma lemtų didelį biudžeto pajamų praradimą, R. Šimašius pažymėjo, kad tą kompensuoti iš dalies galima efektyviau vykdant išlaidų politiką bei atsisakant mokestinių lengvatų.
"Grubiais skaičiavimais, bent jau milijardą litų Lietuvos valstybė gali sutaupyti, atsisakydama visiškai netikslingų išvadų ir nepakirsdama niekieno ekonominio pagrindo, neatleisdama mokytojų, policininkų ar gydytojų", - sakė R. Šimašius. Anot jo, vien dėl PVM ir GPM lengvatų panaikinimo nacionalinis biudžetas gautų ne mažiau kaip 600 milijonų litų.
"Be to, nuosekliai įgyvendinant šiuos siūlymus galime tikėtis gana ryškaus ekonominės veiklos suaktyvėjimo", - spaudos konferencijoje teigė R. Šimašius.