Kredito unijos nuo bankų skiriasi savo veiklos organizavimo forma – kredito unijos veikla organizuota kooperatine, o ne akcine veiklos forma. Kredito unijoje narys įsigyja pajų, o banke – banko akcijas. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas tik vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas.
„Banko klientas turi įsigyti banko produktą ar paslaugą, tuo tarpu, kredito unijos narys turi dalyvauti ir kredito unijos kapitale – būti pajininku ir kredito unijos šeimininku. Kiekvienas kredito unijos narys yra ir jos klientas, ir jos savininkas.
Balsuojant kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose kiekvienas narys turi po vieną balsą, nesvarbu, kiek jis turi pajų ar kokias indėlių sumas laiko,“ – Verslosavaite.lt sakė Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius.
Vienas narys – vienas balsas
Kredito unijos narys, yra vienas iš jos savininkų ir turi vieną balsą kaip ir kiti kredito unijos nariai.
„Niekas negali kredito unijos nei nupirkti, nei parduoti. Vienas narys – vienas balsas. Kredito unijos turtas yra sukuriamas ir paliekamas bendruomenėje“,– sakė Akademinės kredito unijos vadovas Aurelijus Daškevičius.
„Kredito unijoje uždirbtas pelnas yra paskirstomas kredito unijų nariams ne pagal turimą pajų skaičių, o nuo atliktos apyvartos kredito unijoje. Taip skatinamas kredito unijų narių aktyvumas naudotis kredito unijos paslaugomis“, – teigė F. Dirginčius.
Nariai uždirba sau pelną
Kitas svarbus požymis, išskiriantis kredito unijas nuo bankų yra tai, kad į kredito unijas vienijasi bendrus interesus turintys žmonės.
„Tai gali būti vienos gamyklos darbuotojai, universitetų bendruomenės, visuomeninių organizacijų nariai. Užsienyje ypač populiarios profesinės kredito unijos“, – sakė F. Dirginčius.
„Unijas sukūrė vieningi, siekiantys to paties tikslo, t.y., padėti sau, žmonės. Visi čia susibūrę lygiomis teisėmis. Nariai uždirba pelną sau,“ – teigė Panevėžio kredito unijos administratoriaus pavaduotoja Ramunė Šimaitytė.
„Bankai yra pelno siekiančios institucijos, kurios dirba tam, kad atneštų pelną akcininkams. Kredito unijos pirmiausia dirba tam, kad teiktų finansines paslaugas savo nariams, o pelnas daugiausia naudojamas paslaugoms vystyti ir finansiniam stabilumui palaikyti,“ – teigė A. Daškevičius.
Dauguma paslaugų nemokamos
Kredito unijos taiko perpus mažesnius aptarnavimo mokesčius, o kai kurios unijos jų išvis yra atsisakiusios.
„Pavyzdžiui, AB „Hansabankas“ paskelbė, kad padidino pervedimo mokestį iki 4 litų, pas mus už šią paslaugą imamas 1 litas ir mes neketiname jo didinti. Taigi skirtumas – keturis kartus pigiau. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms šie įkainiai yra labai svarbus,“ – sakė A. Daškevičius.
Ramunė Šimaitytė teigė, kad Panevėžio kredito unijos nariams visos paslaugos nemokamos.
„Bankai už porą sakinių pažymoje paprašo 10–20 litų ir žmogus turi jos sugrįžti po kelių dienų. Tuo tarpu Unijoje vos už kelių minučių narys išleidžiamas su dokumentais rankose,“ - pasakojo R. Šimaitytė.
Kazimieras Petraitis pabrėžė, kad kredito unijoje nariams mokant už komunalinius patarnavimus, elektrą, dujas, telefoną mokestis už tai neimamas.
„Bankinės paslaugos, pavyzdžiui, sąskaitų išrašai, pavedimai, sąskaitų aptarnavimas, grynųjų pinigų paėmimas ir kt. taip pat nemokamos, - sakė K. Petraitis.
Kiekvieną mėnesį virš tūkstančio naujų narių
Kredito unijų darbuotojai teigia, kad jie negali skirti reklamai tiek pinigų, kiek skiria bankai.
„Bankai daro didžiules reklamines kampanijas, todėl žmonėms atmintyje lieka ir jų paslaugos. Jie turi didelių resursų, o unijos yra nedideles ir turi nedaug galimybių apie save viešai kalbėti, todėl, galima sakyti, kad bankai kredito unijas tarsi užgožia. Unijos augimu nuo bankų tikrai neatsilieka“, – teigė A. Daškevičius.
Kredito unijų pateiktais duomenimis, kiekvieną mėnesį kredito unijų nariais tampa daugiau nei tūkstantis asmenų. Pasak F. Dirginčiaus, dabar Lietuvoje per 85 tūkstančius kredito unijų narių. Nariais gali tapti ir juridiniai asmenys, atitinkantys kredito unijų įstatymo nuostatas.
Užima mažą dalį rinkos
„Bankų rinka Lietuvoje 2005–2007 metais augo ypač sparčiai. Džiugu, kad žmonės pradėjo pasitikėti bankiniu sektoriumi. Suprantama, kad tai pajuto ir kredito unijos. Kredito unijų turto augimas per metus sudaro 40–50 proc. ir siekia 0,7 mlrd. Lt, tokiais pat tempais didėja ir indėlių bei paskolų sumos. Nors augimo tempai yra dideli, tačiau kredito unijos tesudaro 0,8-0,9 proc. bendros rinkos,“ – teigė F. Dirginčius.
