Tačiau įmonių savininkai, kurie susiviliojo Europos skiriamais pinigais mokyti savo įmonių darbuotojus, kelti jų kvalifikaciją ir darbo našumą, tikėdamiesi padidinti verslo konkurencingumą, šiandien jaučiasi kaip reikiant to atsikandę.
Parama atnešė nuostolių
Kaip LŽ pasakojo vienos kompiuterinių programų kūrimo bendrovės vadovas, be ES paramos ši įmonė būtų nesiėmusi įgyvendinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos, tačiau ja pasinaudojus, projektu teko nusivilti, o susumavus visus rezultatus, laiko ir pinigų kaštus, padaryta išvada, kad daugiau naudos būtų gauta... parama nepasinaudojus.
"Trejus metus trukęs projektas jau baigiamas įgyvendinti, o jo pabaigos laukiame kaip išganymo. Iš pradžių manėme, kad įmonės darbuotojų mokymams sugaištas laikas atsipirks, naujos kompetencijos leis plėtoti pagrindinę veiklą. Tačiau nutiko taip, kaip nebuvo tikėtasi. Griežti projektui keliami reikalavimai pagrindinę įmonės veiklą kartais nustumdavo į antrą planą. Darbuotojai buvo nuolat apkrauti mokymais, kurie buvo gana įtempti, todėl turėjo apleisti savo pagrindinę veiklą. Net 10-20 proc. darbo dienos laiko teko skirti projektui įgyvendinti, o tai įmonei padarė daugiau žalos nei naudos davė milijoninė parama, gauta projektui įgyvendinti", - guodėsi pašnekovas.
Pasijuto nusipelnę
Verslininką nustebino darbuotojų požiūris į įgytų kompetencijų teikiamą naudą jų darbui. "Mokymo programą sudarė kursai dalykų, kurių daugelis darbuotojų nesimokė aukštosiose mokyklose, tad įgiję naujų žinių jie pajuto savo vertę, ėmė pasitikėti savimi, tapo kompetentingesni. To ir buvo siekiama. Tačiau netrukus daugelis darbuotojų tai traktavo kaip savo nuopelną ir nurodė kaip pranašumą prašydami geresnių darbo sąlygų ir atlyginimo pakėlimo", - neslėpė įmonės vadovas.
Be to, jis teigia, kad apmokyti bendrovės darbuotojai, dirbdami savo darbą, net nemėgina taikyti įgytų žinių, tik puikuojasi šį tą mokantys. "Mokėme juos konfliktų valdymo, projektų vadybos, ugdančiojo vadovavimo subtilybių, tačiau įmonėje niekas nepasikeitė. Nematyti geresnės bendravimo kokybės nei su klientais, nei su kolegomis. Projektų valdymo reikalai irgi visiškai nepagerėjo", - pyko pašnekovas.
Išmoko ir išėjo
Verslininko netenkino ir samdomų konsultacijų įmonių paslaugos. Anot jo, konsultantų paklausa buvo didelė, todėl dažnai savo darbą jie atlikdavo paskubomis, esą itin trūko aukštos kvalifikacijos specialių mokymų dėstytojų.
Kitas pavojus, pasak verslininko, - įmonės išmokyti darbuotojai netrukus sulaukė darbo pasiūlymų iš kitų įmonių ir jų kvalifikaciją pakėlusią bendrovę paliko arba ketina tai padaryti. Tad įmonei reikėjo ir reikės priimti naujų žmonių, kurie neturi darbui reikalingos patirties ir žinių, tad galutinis rezultatas - finansiniai nuostoliai ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius.
Kitos bendrovės, kuri šiuo metu įgyvendina darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tikslus, projekto vadovas LŽ teigė, kad nuo paraiškos ES paramai gauti iki veiklų įgyvendinimo pradžios praėjo daugiau kaip pusantrų metų, o tai sujaukė turėtą tikslą ir planus.
"Staigūs darbo rinkos pokyčiai lėmė, kad siekiant efektyvumo ir naudos anksčiau numatytus mokymus jau reikia keisti kitais, todėl pradėjome keisti projekto apimtis, o tai irgi atima daug brangaus laiko. Nuo poreikio pradėti mokyti įmonės darbuotojus iki veiklų įgyvendinimo praėjus nemažai laiko, situacija gerokai pasikeitė. Per tą laiką pasikeitė pirkėjai, tiekėjai, rinkos kainos, dėl to - ir įmonės strategija", - dėstė pašnekovas.
Anot jo, prieš porą metų buvo didelis nedarbas, prieš metus jo jau nebebuvo, o ši diena rodo, kad darbuotojų jau netrūksta.
"Lietuva lekia amerikietiškais kalniukais - aukštyn, žemyn, posūkis. ES šalys senbuvės to nepatiria, o mūsų šalyje verslas susiduria su daugybe iššūkių. Todėl reikia ugdyti kompetenciją, bet tai reikia daryti pamažu ir labai apgalvotai. Tačiau tarp ES pinigų ir Lietuvos verslo tarpininkaujančios institucijos nevisiškai informuoja įmones apie realias tokių projektų įgyvendinimo sąlygas. Verslą Europos pinigai masina kaip riebus sliekas žuvį, tačiau jame paslėptas aštrus kabliukas. Paskui spurdėk kiek nori, vis tiek reikės paklusti keliamiems reikalavimams. Net įgyvendinę didelius biurokratinius reikalavimus, naudos neturime", - neslėpė verslininkas.
Anot pašnekovo, gavus paramą pradedama įgyvendinti projektą, rengti ataskaitas, tad labai dažnai viduryje arba net veiklų pabaigoje paaiškėja, kad vis dėlto nueita ne tuo keliu - daugiausia laiko sugaišta ne darbuotojų mokymams, o beviltiškai gadinant popierių.
"Todėl prieš susiviliojant riebiu, nuo Europos pinigų išpampusiu slieku verslininkams reikėtų spėti įvertinti savo galimybes ir realų poreikį", - pataria tokios patirties įgijęs verslininkas.
