Į pensiją – vyresnio amžiaus
Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, valstybė po truputį ilgina terminą, kurio sulaukę piliečiai gali tikėtis gauti valstybės išmokas – valstybinę pensiją. Šiuo metu į pensiją Lietuvoje moterys išleidžiamos sulaukusios 60 metų, o vyrai – 62,5 metų.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai tvirtina, jog kol kas nesvarstoma galimybė didinti senatvės pensijos amžių, tačiau kol šiandieniniai trisdešimtmečiai sulauks senatvės pensijos, ši kartelė gali būti kilstelėta į viršų. Remiantis 2005 metais paskelbtu Lietuvos nacionaliniu pranešimu dėl pakankamų ir stabilių pensijų strategijos, nuo 2012 metų planuojama pradėti didinti pensinio amžiaus ribą: vyrams po 2 mėnesius kasmet, moterims kasmet po 4 mėnesius, kol abiejų lyčių senatvės pensijos amžius 2026 m. pasieks 65 metus.
2 dirbantiesiems – 1 pensininkas
Šiandien Lietuvoje dirba ir įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą moka apie 1,4 mln. dirbančiųjų. Jų pačių ir jų darbdavių sumokamomis lėšomis šiuo metu išlaikomi apie 600 tūkst. pensininkų. Papildomos pašalpos dar mokamos už invalidumą, našlystę, kenksmingas darbo sąlygas ir dar gausybę kitų priežasčių.
Galinga socialinio draudimo sistema kiekvieną mėnesį surenka ir tuoj pat perskirsto apie 0,5 milijardo litų. Šiandien dirbančiųjų uždirbti pinigai atiduodami tiems, kurie sąžiningai ilgus dešimtmečius mokėjo įmokas valstybinei pensij7 sistemai.
Pensijų sistemos ES
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos specialistų, Lietuvoje egzistuojanti socialinio draudimo pensijų sistema atitinka kitose valstybėse egzistuojančias einamuoju finansavimu grindžiamas sistemas. Tokios sistemos esmė: iš dirbančiųjų surenkamos socialinio draudimo įmokos perskirstomos socialinio draudimo išmokoms mokėti. Lietuva ruošiasi ratifikuoti Europos socialinės apsaugos kodeksą, o tai reiškia, kad mūsų šalyje veikianti socialinės apsaugos sistema iš esmės atitinka Europos Tarybos šalyse galiojančius socialinės apsaugos standartus.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėjusi veikti „papildomos pensijos sistema“, kai buvo sukurti II ir III pakopos pensijų fondai, taip pat analogiška kitose Europos šalyse vykdomoms reformoms.
Iš esmės ydinga
VGTU profesorius Rimvydas Jasinavičius žurnale „Investuok“ teigė, kad esama sistema iš esmės ydinga: „Sistema ekonomiškai nepagrįsta: nė vienas litas, kurį sumokame per gyvenimą, nei taupomas, nei investuojamas – visi pinigai iškart išleidžiami. Tokia sistema, kuri tiktai perskirsto lėšas, o jų nekaupia, yra iš principo ydinga. Paskaičiavus matosi akivaizdi neteisybė: žmonės 30 metų turi mokėti trečdalį savo uždirbtų pajamų, pensijas vidutiniškai gauna triskart trumpiau, o išmoka pensijoje siekia vos 1/3 pajamų, gautų iki pensijos. Per tą laiką, kol esi pensininkas, iš valstybės vidutiniškai atgauni apie ¼ per gyvenimą įmokėtų pinigų. Net vertinant socialinį solidarumą, tai tikra apgavystė.“
Privalomasis stažas – 30 m.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatyti minimalaus ir būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimai. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos specialistai teigia, jog, norint gauti „Sodros“ senatvės pensiją, reikia sukaupti 15 metų pensijų socialinio draudimo stažą.
Senatvės pensija Lietuvoje yra sudaryta iš trijų atskirų dalių: pagrindinė pensija, papildoma pensijos dalis ir priedas už stažo metus. Viso dydžio pagrindinę pensijos dalį, kuri lygi 110 proc. bazinės pensijos, asmuo gauna tik tada, kai jo darbo stažas – 30 metų. Priešingu atveju jis gauna proporcingai mažesnę pagrindinę pensiją. Priedas už stažo metus skiriamas tik už pilnus stažo metus, įgytus daugiau nei per 30 metų.
Jei pensinio amžiaus žmogus nėra įgijęs minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo, t. y. 15 metų, ir neturi kitokių pajamų, jam skiriama šalpos pensija.
Ką gaučiau iš valstybės?
Sistema atrodo pakankamai sudėtinga. Tai vis tik kiek gaučiau išėjęs į pensiją? Jei šiandien Jums 30 metų ir planuojate pasiekti būtąjį stažą, o alga „ant popieriaus“ 1 500 Lt, t. y yra labai artima galiojančioms draudžiamosioms pajamoms (jų dydis balandį – 1 414 Lt), ko verta tikėtis iš valstybės senatvėje? Supaprastintas atsakymas skambėtų taip:
a) pagrindinė pensijos dalis – 347,60 Lt,
110 proc. bazinės pensijos dydžio, turint būtinąjį stažą, šios dienos skaičiais: 316 Lt * 1,1 = 347,60 Lt,
b) papildoma pensijos dalis – 212,10 Lt,
apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x S x K x D (S – stažas, K – gauto vidutinio mėnesinio atlyginimo santykis su to mėnesio draudžiamosiomis pajamomis per pasirinktus 25 m., kaip koeficientas, D – išmokos gavimo mėnesio draudžiamosios pajamos); mūsų atveju: 0,005 x 30 m. x 1 x 1 414 Lt = 212,10 Lt,
c) papildoma dalis už stažą – nepriklauso,
3 proc. bazinės pensijos už stažą, viršijantį 30 metų: jei išdirbom lygiai 30 m., ši dalis mums nepriklauso.
Taigi, 30 metų valstybės socialiniam draudimui mokėję įmokas, šios dienos pinigų verte gautume 560 Lt pensiją. Ar tai užtikrins laimingą senatvę?
„Sodra“ – tik mažas draudimas
Profesorius R. Jasinavičius perspektyvas gyventi iš „Sodros“ mokamos pensijos vertina skeptiškai: „Tai, ką gausi iš „Sodros“, leis išgyventi „ant egzistencijos ribos“. Miglotos ir visos sistemos perspektyvos po 30 m. Ar šiandieniniam jaunimui, išeisiančiam į pensiją po 30 m., pakaks dirbančiųjų, kurie juos išlaikys?
Net jei nebus ekonominių krizių, ir demografinė padėtis labai nepablogės, kuo drįsčiau abejoti, vien migracija mūsų šalies dirbančiųjų skaičių jau sumažino ir dar gerokai mažins. Be to, per 30 m. gali pasikeisti valdžia, įstatymai, socialinio draudimo sistemos gali tiesiog nelikti. „Sodra“ naudinga tik tiems žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali dirbti ir kaupti lėšas savarankiškai – ligoniams, invalidams. Visi kiti turėtų patys susirūpinti ir kaupti savo senatvei.“
Reforma
2004 m. Lietuvoje pensijų sistema buvo reformuota. Dalis lėšų, kurias mokame į „Sodros“ biudžetą, pareiškus pageidavimą, t. y. pasirašius sutartį, nukreipiamos į pasirinktą II pakopos pensijų fondą. Šiandien ši dalis – 5,5 proc. nuo visų apmokestinamų pajamų.
Verta žinoti, kad, pasirašius pensijų kaupimo II pakopos fonde sutartį, už tuos metus, kai pinigai pervedama fondui, proporcingai mažės „Sodros“ papildoma senatvės pensijos dalis, o pagrindinei ir papildomai daliai už stažą tai įtakos neturės. Taigi, „Sodros“ pensija bus dar šiek tiek mažesnė, mūsų nagrinėjamu atveju – apie 50 Lt.
„Pensijų sistemos reformą galima vertinti tik teigiamai, nes tokia sistema yra gerokai progresyvesnė nei ankstesnė „Sodros“ sistema, – žurnale „Investuok“ tvirtino R. Jasinavičius. – Bent dalis sumos nėra išleidžiama, ji kaupiama ir investuojama. Jeigu tikimės, kad pensijų valdytojai yra bent kiek kvalifikuoti ir padės tuos pinigus dauginti, greičiausiai pavyks sukaupti gal net dvigubą ar didesnę sumą nei buvo pervesta įmokų.“
Naujas sutartis iki liepos 1 d.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis 2007 m. gale su II pakopos pensijų fondais sutartis buvo pasirašę beveik 890 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų.
Socialinių mokslų daktarė, „MP Pension Funds Baltic“ gen. direktoriaus pavaduotoja Dalia Kaupelytė žurnalo „Investuok“ skaitytojus, dar tik ketinančius pasirašyti sutartis, paragino atkreipti dėmesį į tai, jog sutartys dėl dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose turi būti sudarytos iki metų vidurio. (Šiemet iki 2008 m. liepos 1 d. Pirmą kartą išsiėmę apdraustojo pažymėjimą sutartis galės pasirašyti iki spalio 1d.).
Tokiu atveju „Sodra“ pinigus (įstatymuose numatytus 5,5 proc.) pensijų fondui pradės atskaičiuoti nuo 2009 m. sausio mėnesio, o perves fondams tik 2009 m. birželį. Procesas nuo sutarties pasirašymo iki pinigų fonde atsiradimo yra labai ilgas. Jei sutartį pasirašysite po šių metų liepos mėnesio, pirmuosius Jūsų pinigus II pakopos pensijų fondai gaus tik 2010 metų birželį.
Ką siūlo II pakopos pensijų fondai?
Ką konkrečiai atgausime iš pensijų fondų po 30 metų, niekas nesiryžta prognozuoti, tai labai priklauso ir nuo to, kur nukreipsime sukauptus pinigus. Investavus į akcijas ir remiantis kelių pastarųjų dešimtmečių patirtimi, galima tikėtis 8 proc. vidutinės metinės grąžos.
Jeigu alga „ant popieriaus“ šiandien yra 1 500 Lt, tai fondams kas mėnesį bus atskaičiuojama po 82,50 Lt (1500 Lt x 5,5 proc.). Jei situacija nesikeistų, po 30 m. kasmet vidutiniškai uždirbant 7 proc. II pakopos fonde susikaups apie 123 000 Lt. „MP Pension Funds Baltic“ atstovė dr. D. Kaupelytė atkreipė dėmesį, kad kartais metai įskaičiuojami į darbo stažą, tačiau pensijų fondams pinigai nepervedami. Paprastai tai aktualu motinystės ir vaiko auginimo atostogų periodu. Jeigu atsitiktų taip, kad nesulauktumėte senatvės pensijos, II pakopos fonde sukaupta suma bus paveldėta.
Anuitetas
Sulaukus pensinio amžiaus ir nusprendus pasinaudoti II pakopos fonde sukaupta suma, valstybė apribojo mūsų pasirinkimą. D. Kaupelytė žurnale „Inevestuok“ teigė, jog pensijų kaupimo įstatymas numato, jog išmokos, mokamos iš asmens sukaupto pensijų turto, gali būti išmokėtos periodinėmis pensijų išmokomis, anuiteto būdu ar vienkartine pensijų išmoka. Tačiau pasirinkimo teisė įsprausta į griežtus rėmus:
„Pensijų anuitetas privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus tam tikras išimtis.“
Vienkartinė ar periodinės pensijų išmokos
Pensijų kaupimo įstatymas numato tik du atvejus, kada anuitetas neprivalomas ir sukauptą sumą galima pasiimti savo nuožiūra vienkartine išmoka ar periodiniais mokėjimais: - Jei bazinis pensijų anuitetas yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu bazinė pensija siekia 316 Lt, tad pusė – 158 Lt), tuomet dalyvis atleidžiamas nuo prievolės įsigyti anuitetą, o sukaupta suma gali būti išmokėta jo nuožiūra.
Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką 62 m. sulaukę vyrai anuiteto gali nepirkti, jei sukaupė mažiau nei 23 827 Lt, moterys – tuomet, jei sukaupė mažiau nei 34 306 Lt.
- Kai anuitetas didesnis nei 3 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (šiuo metu – 948 Lt): tuomet sukaupta lėšų dalis, viršijanti sumą, už kurią nuperkamas toks anuitetas, gali būti išmokėta vienkartinės ar periodinės išmokų būdu.
Taigi, tuo atveju, jei 62 m. vyras sukaupė daugiau nei 143 tūkst. Lt, visus papildomus pinigus pensijų kaupimo bendrovė galės jam išmokėti kaip vienkartinę ar periodinę išmokas, 60 metų moteris tokią teisę įgis sukaupusi daugiau kaip 205,8 tūkst. Lt.
Visais kitais atvejais, pensijų fondo dalyvis, įgijęs teisę į pensijų išmoką, privalės pirkti pensijų anuitetą gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų veiklą. Laisvas pasirinkimas paliktas tik III pakopos pensijų fonduose.
Norisi daugiau laisvės
„Apribojimas, jog į pensijų fondus galima pervesti tik 5,5 proc. lėšų, bei privalomas anuitetų pirkimas, galima sakyti, antikonstituciniai sprendimai – žmogui atimta teisė spręsti, kaip užsitikrinti savo senatvės gerovę. Manau, kad pasirinkimas turėtų būti laisvas. Tebūnie, kad privaloma įmoka „Sodrai“ liktų, bet ne 83, o kokie 30 procentų. Jeigu ne iš karto, tai kasmet į fondus nukreipiamą lėšų dalį didinant po kokius 2 procentus. Dabartinė valdžios pozicija skatina išlaikytinio sindromą“, – kategoriškai nusiteikęs prof. R. Jasinavičius.
„Nors anuitetai riboja žmogaus pasirinkimą, tačiau tam tikrai žmonių grupei tai būdas išsaugoti sukauptą sumą ir senatvėje gauti pastovias mėnesines pajamas. Kaip bebūtų gaila, ne visi mąsto racionaliai, ir jei nebūtų anuitetų, dalis žmonių per trumpą laiką gali iššvaistyti ilgus metus kauptą sumą. Vėliau jie stotų į prašančių valstybės išmaldos gretas“, – mano dr. D. Kaupelytė.
Papildoma dalis iš II pakopos fondų
Ko galime tikėtis iš privalomų anuitetų. Kaip pagrindą imkime anksčiau nagrinėtą modelį. Teoriškai, II pakopos fonde esame sukaupę 123 000 Lt (jeigu algos nekilo, infliacijos nebuvo, perkamoji galia išliko ta pati). Pagal Draudimo priežiūros tarnybos patvirtintus kainoraščius, moterys ir vyrai už vienodą sukauptą sumą įsigis skirtingus anuitetus (gaus ne vienodas kasmėnesines išmokas): vyrų jis bus didesnis, moterų – mažesnis. Tai ne diskriminacija, tiesiog moterys, remiantis statistika, gyvena ilgiau – joms išmokas statistiškai tenka mokėti ilgiau.
Ką tik pensinio amžiaus sulaukusiai moteriai (60 m.) pusės bazinės pensijos (316 : 2 = 158 Lt) anuitetas pagal šiuo metu galiojančią bazinio pensijų anuiteto dydžių lentelę kainuotų 34 306 Lt, o vyrui (62 m.) – 23 827 Lt. Kuo vėliau perkamas anuitetas, o toks variantas įstatyme numatytas, tuo pigiau jis kainuoja, nes statistiškai lieka mažiau metų, per kuriuos jums turės mokėti pensiją.
Taigi, už mūsų sukauptus 123 000 Lt moteris nusipirktų anuitetą, kuris jai turėtų užtikrinti papildomą 566 Lt pensiją, o vyrui – 815 Lt pensiją. „Sodros“ pensija dėl II pakopos pensijų fondui pervedamos lėšų dalies sumažėtų apie 50 Lt (jei alga apie 1 500 Lt), tad atrodo gana patraukliai. Tačiau nereikia pamiršti, jog pensijų fondų valdytojai, investuodami jiems patikėtus pinigus, gali ir negauti vidutinio 8 proc. prieaugio, o sukaupta suma bus žymiai mažesnė. Kita vertus, jei lėšos bus valdomos ypatingai gerai, galime tikėtis ir didesnės sumos.
Rūpintis patiems
Profesorius R. Jasinavičius siūlo laikytis požiūrio, jog „Sodros“ pensija – tai tik garantija, kad nenumirsite iš bado, ir tarsi draudimas, jei laisva ekonomika pasaulyje žlugtų. II pakopos pensijų fondai, nors ir būdami įsprausti į rėmus, duoda papildomas finansines galimybes, tačiau senatvėje jaustis finansiškai saugiau galėsim tik tada, kai dar patys papildomai tuo rūpinsimės. Kuo anksčiau, tuo geriau.
Kaip papildomų pajamų šaltinius profesorius nurodo 3 pagrindines priemones: III pakopos pensijų fondai, aktyviai valdomos asmeninės investicijos ir nuosavas verslas. „Kodėl mes tikime, kad svetimi žmonės geriau už mus valdys mūsų pinigus? Niekas Jūsų turtu niekada nepasirūpins geriau nei Jūs patys. Kiek pažįstu turtingų žmonių, verslininkų, patikėkit: jie pagal savo protinį išsivystymą tokie patys kaip ir visi normalūs žmonės. Tai nėra kažkoks išrinktųjų reikalas, tam reikia tik elementaraus finansinio išprusimo. Norint jį įgyti, nereikia 12 metų mokytis mokykloje ir dar 4–6 m. universitete. Tam reikia metus intensyviau domėtis, po to užteks kasdien skirti 15–20 min.: stebėti situaciją, gilinti žinias, sužinoti naujienas.“
Per vėlu nebūna niekada
„Amžius nėra kliūtis pradėti. Kai tau penkiasdešimt ir turi entuziazmo, gali nuveikti daugiau, nei kai kurie vis dar valstybe šventai tikintys dvidešimtmečiai. Aš pats visu tuo pradėjau domėtis būdamas penkiasdešimties ir šiandien man pensijos nereikia, – šypsosi profesorius, jau persiritęs per pensinio amžiaus ribą. – Tiems, kurie bijo pradėti, galiu pasakyti: visos baimės iš nežinojimo. Žinias reikia tiesiog sukaupti.“
III pakopos pensijų fondai
„Kai žmonės neturi kada galvoti apie investicijas, semtis žinių, bet supranta, kad laukti nenaudinga, visi pensijų fondai yra mielai pasiruošę patarti ir konsultuoti, – žurnale „Investuok“ tvirtino „MP Pension Funds Baltic“ atstovė dr. D. Kaupelytė. – Paprastai tvirtinama, jog „Sodros“ pensija ir II pakopos fondai žmogui užtikrina iki 55 proc. turėtų pajamų darbingu metu, o, norint išlaikyti panašią gyvenimo kokybę kaip dirbant, ekspertai rekomenduoja pasiekti bent 80 proc. pajamų lygį. Net nedidelės įmokos į III pakopos pensijų fondus gali padėti tai pasiekti. Jei žmogus dar papildomai investuos, jo gyvenimo kokybė tik gerės.
Svarbiausia, ką turi žinoti investuojantys į pensijų fondus: kuo anksčiau pradėsite, tuo didesnė suma susikaups, ir ta suma ne šiaip sau „gulės“, o visus ilgus metus „dirbs“ jums – tai matyti grafikuose. Svarbu išnaudoti kuo ilgesnį laiką: mūsų skaičiavimai rodo, kad 30 m. amžiaus žmogus, kas mėnesį atidėdamas po 50 Lt, sukaups panašią sumą, kaip 35 metų žmogus, kiekvieną mėnesį kaupdamas po 100 Lt.
Taip pat reikia nepamiršti, kad III pakopos pensijų fondo investicijoms valstybė numačiusi lengvatą: nuo įmokoms skirtų sumų gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio, o jeigu susigrąžinta suma vėl papildomai nukreipiama taupymui, efektas tik didėja.“
Pensijų planas
„Pradėkite šiandien nuo mažiausio, ką galite: paskaičiuokite, ko galite tikėtis senatvėje, ir jeigu jums to neužtenka, susidarykite savo pensijų planą, t. y. kiek norite turėti ir ko reikia imtis, kad tai pasiektumėte. Specialistai visada padės atlikti skaičiavimus. Kai turėsite planą, beliks jo nuosekliai laikytis, – tvirtina dr. D. Kaupelytė. – Labiausiai turėtų susirūpinti tie, kurie šiandien gauna neblogas pajamas, tačiau nė lito nenukreipia nei į „Sodrą“, nei į II pakopos pensijų fondus, nei į kitas alternatyvias taupymo formas. Dažniausiai tai liečia dirbančius pagal autorines sutartis, pagal individualios veiklos patentus – jie savo senatvei neturi jokių garantijų. Taip pat dėmesį turėtų atkreipti vaikus auginančios mamos, kurioms stažas nenutrūksta, bet lėšų į II pakopos fondą nieks neperveda. Visais šiais atvejais reikia pačiam rūpintis savo ateitimi.“
Temos ir seminarai
Gegužės mėnesio žurnalo „Investuok“ temos ir registracija į žurnalo organizuojamus seminarus „Už ką verta mokėti fondų valdytojams?“ - www.kurinvestuoti.lt.
