Advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas & Partners” advokatė Neringa Gražinytė pastebėjo, kad šiame įstatyme paprastu paštu siunčiamos reklamos draudimas nėra aptariamas.
Elektroniniais ryšiais – negalima
LR elektroninių ryšių įstatymas draudžia rinkodarą elektroniniais ryšiais. Įstatymo draudžiančio siųsti reklamas paprastu paštu nėra.
„Elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais naudoti leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui, o to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą“, - Verslosavaite.lt teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Norkevičiūtė.
AB „Lietuvos paštas“ Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čepulytė teigė, kad jie teikia reklamos siuntų paslaugas.
„Lietuvos pašte jokių incidentų, susijusių su šia paslauga, nėra pasitaikę, niekas nesiskundė dėl siunčiamos reklamos - Verslosavaite.lt sakė J. Čepulytė. - Lietuvos paštas teikia neadresuotos, adresuotos bei tarptautinės reklaminių pašto siuntų paslaugas. Ši paslauga yra teikiama verslo klientams pagal sutartis“.
Žmogus turi rūpintis pats
N. Gražinytė teigė, kad daugelis įmonių ignoruoja asmens privatumo teises ir neteisėtai siunčia reklamą įvairiais būdais, bet kartu trūksta ir žmonių aktyvumo neteisėtos reklamos užkirtimui.
„Žmonės turėtų kreiptis į nepageidaujamos reklamos siuntėjus, reikalaudami nutraukti reklamos teikimą, o nesant pageidaujamos reakcijos į tokį reikalavimą, reikėtų kreiptis į atsakingas institucijas, pirmiausia į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, - teigė N. Gražinytė.
– Taip pat gyventojai turėtų atsargiau elgtis su savo adresais ir kitais asmeniniais duomenimis“.
Dažnas gyventojas loterijose, žaidimuose ar apklausose nurodo savo adresą bei kitus duomenis, kurie po to panaudojami tiesioginėje rinkodaroje.
„Nors teisės aktai suteikia galimybę „apsiginti“ nuo bet kokio nepageidaujamo reklamos teikimo, tačiau institucijos savo iniciatyva retai imasi kontrolės ir draudimo įgyvendinimo, tad viskas yra pagrįsta pačių asmenų iniciatyva“, - teigė N. Gražinytė.
Bauda iki 10 000 litų
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi surašytus Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus, inicijuoja bylą, kurios metu taiko Reklamos įstatyme numatytas sankcijas.
„Už Reklamos įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų“, - sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Ūsas.
„Vyrauja tendencijos, kad pažeidėjui teismas dažniausiai skiria tik įspėjimą. Iš 2005–2008 metų skirtų baudų mažiausia buvo 100 litų, o didžiausia – 1 000 litų.“, - Verslosavaite.lt teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus specialistė Raminta Sinkevičiūtė.
