„Eurostat“ nemeluoja
Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, patenka į neturtingiausių Europos Sąjungos (ES) regionų sąrašą. Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, gyvenimo lygis pagal perkamosios galios standartą Lietuvoje 2005 m. sudarė 53,2 proc. ES vidurkio, Latvijoje – 49,9 proc., Estijoje – 62,9 procento. Skurdžiausi ES regionai yra Bulgarijoje ir Rumunijoje, kuriuose gyvenimo lygis 2005 m. sudarė tik 24–36 proc. ES vidurkio.
Aukščiausias gyvenimo lygis ES 2005 m. buvo Didžiosios Britanijos sostinės Londono centrinėje dalyje (303 proc.). Antras šiame sąraše – Liuksemburgas (264 proc.), trečias – Briuselis (241 proc.), ketvirtas – Hamburgas (202 proc.), penkta – Viena (178 proc.).
Gaila, kad šiuo metu paskelbti tik 2005-ųjų duomenys, tačiau vargu ar labai daug šis rodiklis pasikeitė per pastaruosius porą metų. Žvelgiant į bendrus duomenis, matome, kad mūsų valstybės einamosios sąskaitos deficitas per metus paaugo daugiau kaip 50 procentų. Rodos, Lietuvoje, nors teigiama, kad ir visame pasaulyje, situacija tik blogėja. Ir vienas iš svarbiausių dalykų, lemiančių riedėjimą žemyn, yra didžiulė, jau 10 proc. peržengusi infliacija.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet vasarį buvo 10,8 proc., o mėnesio infliacija (2008 m. vasarį, palyginti su sausiu) siekė 1,1 procento. Tokio pat dydžio yra ir metinė infliacija Lietuvoje – 10,8 procento. Latvijoje šis rodiklis lygus 16,7 proc., Estijoje – 11,3 procento. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 1,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc., Estijoje – 0,4 procento.
Kalbant apie Lietuvos situaciją, didelę metinę infliaciją daugiausia lėmė 17,2 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 17,4 proc. – būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, 14,9 proc. – transporto grupės prekės ir paslaugos. Metinę infliaciją kiek sumažino 4 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.
Negalima teigti, kad viskas Lietuvoje tikrai blogai, ir pasiduoti vieno reportažo sukeltai pesimistinei nuotaikai. Iš tiesų mūsų šalis jau skaičiuoja ketvirtus metus ES, todėl bent jau galime pasigirti tuo, kad per tą laiką, įgyvendinę kelis tūkstančius įvairių sričių projektų, panaudojome ne vieną milijardą litų ES paramos lėšų. Ar ji sėkmingai panaudota, kol kas apibendrinti sunku – kai kurie projektai tebevykdomi, o itin plačiai eskaluojami neskaidriai panaudotos paramos atvejai ne tokie dažni.
Kita vertus, Vyriausybė pabandė ištirti, kokią įtaką turėjo ES parama Lietuvos ekonomikai 2002–2006 m., ir nustatė, kad ES finansinė parama lėmė didesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir padidino darbo našumą. Integracija į ES taip pat padidino šalies atvirumą – eksporto dalis padidėjo, tačiau tai lėmė ir didesnę infliaciją.
Tyrimo duomenimis, tiesioginis Lietuvos integracijos į ES poveikis infliacijai buvo nedidelis ir pasireiškė vienkartiniu impulsu 2004-ųjų gegužę dėl importo muitų pakeitimo bei vėlesniais nedideliais pokyčiais dėl akcizų didinimo.
Tačiau netiesioginis infliacijos poveikis buvo kur kas didesnis – Lietuvos integracija į ES lėmė vartojimo šuolį, dėl kurio paklausa didėjo sparčiau nei pasiūla ir tai leido gamintojams kelti kainas. Vidutiniškai per 2004–2006 m. laikotarpį dėl Lietuvos narystės ES infliacija buvo didesnė 0,6 procento.
Tačiau visada yra ir kita medalio pusė – dėl Lietuvos narystės ES išaugus gyventojų migracijai, 2004 m. šalies ekonomikos plėtra buvo 0,3 proc., 2005-aisiais – 0,1 proc. lėtesnė, nors pastebėta, kad 2006 m. dėl gyventojų migracijos Lietuvos BVP metinis pokytis buvo 0,1 proc. didesnis.
Manoma, kad kone masinė darbingo amžiaus žmonių emigracija iš Lietuvos sudarė tokią situaciją, jog darbuotojų katastrofiškai trūksta – kai kurios bendrovės į darbą jau priima kiekvieną, pageidaujantį įsidarbinti. Darbdaviai noriai įdarbina netgi asmenis, grįžusius iš įkalinimo įstaigų. 2003 m. tik 13 proc. lygtinai paleistų nuteistųjų pavykdavo įsidarbinti, o dabar darbą nesunkiai suranda net 70 proc. nuteistųjų.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį Lietuvoje siekė 4,2 proc., o bedarbių skaičius buvo 67 tūkstančiai. Ketvirtąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,525 mln. gyventojų, arba 27 tūkst. daugiau nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu, bet 35 tūkst. mažiau nei 2007 m. trečiąjį ketvirtį. Tai lėmė užimtųjų skaičiaus sumažėjimas žemės ūkyje ir miškininkystėje nuo 173 tūkst. (3-iąjį ketvirtį) iki 130 tūkst. (4-ąjį ketvirtį) – čia dirbo tik 8,5 proc. visų dirbančiųjų. Tai mažiausia dalis per visą laikotarpį.
Nors dirbančiųjų ir daugėja, tai nereiškia, kad jie dirba veiksmingiau ir jų darbo našumas didesnis. Darbo našumas – per darbo laiko vienetą pagamintų produktų skaičius. Jis turėtų augti maždaug tolygiai kartu su darbo užmokesčiu. Deja, šiandien Lietuvoje susiklosčiusi tokia situacija, kai darbo užmokestis kyla du kartus greičiau nei darbo našumas.
Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje darbo našumas nedidėja taip sparčiai, – nepakankamos investicijos į inovacijas ir aukštas technologijas, darbuotojų motyvacijos stoka, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, prasta vadyba ir darbo organizavimas, didelė biurokratinė našta. Ekonomistai pataria, kad siekiant našumo augimo, reikia gerinti verslo ir investicinę aplinką bei mažinti biurokratines kliūtis.
Kaip žinome, kiekvieno verslo tikslas – siekti pelno. Statistikos departamentas džiaugiasi, kad Lietuvos įmonių pelningumas vis auga. Pranešama, kad Lietuvos nefinansinės įmonės pernai uždirbo 16 mlrd. litų ikimokestinio pelno – net 1,7 karto daugiau nei 2006 metais.
Verslo paslaugų ir prekybos įmonių ikimokestinis pelnas per metus išaugo daugiau kaip du kartus, statybos, transporto ir pramonės įmonių – daugiau kaip 30 procentų.
Vidutinis įmonių pelningumas per metus paaugo nuo 6,2 proc. iki 8,8 procento. Lietuvos bendrovės pernai gavo daugiau kaip 181 mlrd. litų pajamų – palyginti su 2006-aisiais, jos išaugo 23 procentais. Statybos ir verslo paslaugų bendrovių pajamos padidėjo daugiau kaip trečdaliu, transporto ir prekybos įmonių – daugiau kaip ketvirtadaliu.
Pelningiausios buvo verslo paslaugų įmonės (46 proc.). Prekyboje vidutinis pelningumas buvo didesnis nei 10 proc., statybose – 8 proc., energetikos sektoriuje – 7 proc., pašto ir telekomunikacijų įmonėse – 4 proc., o transporto ir pramonės bendrovėse – 3 procentai.
Teigiama, kad kai kurioms įmonėms itin didelį pelną pavyksta susikrauti ir iš valstybės – mat jos dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Tyrimai apie įmones, dalyvaujančias tokiuose pirkimuose, gana skirtingi. Vieno iš jų duomenimis, Lietuvoje viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja apie 6–7 tūkst. įmonių – vos 8–9 proc. visų veiklą realiai vykdančių bendrovių, kurių yra apie 75 tūkstančius.
Tačiau kitas tyrimas rodo, kad net septynios iš aštuonių įmonių dalyvauja pirkimuose (tiesa, šiuo atveju buvo apklausta daug mažiau įmonių). Taigi kaip yra iš tiesų, sunku pasakyti, tačiau verta paminėti tai, kad Lietuvos valstybinės institucijos pernai surengė viešųjų pirkimų, kurių bendra suma siekė 14 mlrd. litų – 28 proc. daugiau nei 2006-aisiais, kai suma siekė 10,9 mlrd. litų.
Lietuvos viešųjų pirkimų apimtys, palyginti su kitomis šalimis, nėra itin didelės ir pagal vertę sudaro apie 0,2 proc. visų ES viešųjų pirkimų, tačiau kai kurių pasirašytų sutarčių sumos tikrai įspūdingos.
Praėjusį kartą minėjome, kad nors daugelis Lietuvos įmonių (daugiau nei 90 proc.) naudojasi kompiuteriais, tačiau tik penktadalis jų perka prekes ar paslaugas internetu. Dar mažiau – tik vos daugiau kaip 14 proc. – įmonių paslaugas ar prekes parduoda internetu. Daugiausia galimybių išnaudojama banko ir finansinėms paslaugoms ar bendraujant su valstybės institucijomis.
Ne geresnė prekybos internetu situacija ir visų Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Lietuva pagal internetu įsigyjamų prekių ir paslaugų apimtis yra trečioje vietoje nuo galo tarp visų ES narių. ES statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, kad mažiausiai žmonių internetu prekes ar paslaugas perka Bulgarijoje ir Rumunijoje – po 3 proc., po jų eina Lietuva, kur internetu apsiperka 6 proc. žmonių. ES šalyse asmenų nuo 16 iki 74 metų amžiaus, užsisakančių prekes ir paslaugas internetu, yra maždaug 30 procentų.
Daugiausia internetu apsiperkama Danijoje ir Nyderlanduose – po 55 proc., Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 53 proc. gyventojų. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ES gyventojai vengia apsipirkti internetu, yra baimė pateikti savo kreditinių kortelių ir asmens duomenis.
Be to, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima pirmąją vietą pagal nuo kompiuterinių virusų kenčiančių vartotojų skaičių. Dėl šios priežasties informaciją prarado arba sugaišo laiko 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Vargu, ar Lietuvoje įmanoma rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs, kad nekilnojamasis turtas (NT) brangsta ir... brangs ateityje. Kita vertus, šiuo metu jau susidaro „laukimo“ situacija, kai daugelis norinčiųjų pirkti NT laukia, kol šis atpigs. Bet kada tai įvyks, vargu ar kas gali pasakyti. Tuo labiau, kai Registrų centro, fiksuojančio NT (žemės ir būsto) pardavimo ir pirkimo sandėrius, duomenys dažnai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia NT agentūros, ir nuo visuomenėje vyraujančios nuomonės.
Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje labiausiai brango pramonės ir sandėliavimo bei žemės ūkio paskirties žemė.
Šių metų sausio 1-ąją vienas žemės ūkio paskirties žemės hektaras šalyje vidutiniškai kainavo 8 585 litus. Už pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę vidutiniškai mokėta 2 617 litų, už gyvenamųjų teritorijų – 5 269 litai, komercinės paskirties žemę – 12 636 litai už arą. Visa Lietuvos žemė įvertinta 124,05 mlrd. litų.
Remiantis Registrų centro sudarytais verčių žemėlapiais, labiausiai – vidutiniškai 44 proc. – per metus pabrango pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties sklypai šalyje brango apie 43 procentus. Komercinės paskirties sklypai 2007-aisiais buvo parduodami vidutiniškai 34 proc. brangiau nei užpernai. Gyvenamųjų teritorijų žemės kainos visoje šalyje per metus šoktelėjo vidutiniškai 32 procentais.
Lietuvoje – pigiausios paskolos Baltijos šalyse
Rodos, net nežinodami šio fakto, lietuviai itin pamėgo skolintis. Lyginant 2006 ir 2007 m. duomenis, matome, kad paskolų kiekis smarkiai išaugo – nuo 38,641 iki 56,743 mlrd. litų.
Lyginant visas Baltijos šalis ilgalaikių paskolų nacionaline valiuta vidutinė kaina Lietuvoje paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį siekė 9,3 proc., Latvijoje – 17,5 proc., Estijoje – 10,2 proc. metų palūkanų. Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, tokių paskolų palūkanos Lietuvoje išaugo 2,8 proc., Latvijoje – 6,1 proc., Estijoje – 2,4 procento.
Trumpalaikių paskolų nacionaline valiuta vidutinės metų palūkanos Lietuvoje per metus padidėjo 3,3 proc. iki 7,8 proc., Latvijoje – 6,2 proc. iki 13,7 proc., Estijoje – 2,9 proc. iki 8,2 procento.
| 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vidutinė | |||||||||
| naujai | |||||||||
| išduodamų | |||||||||
| paskolų | |||||||||
| litais | |||||||||
| palūkanų | |||||||||
| norma, | |||||||||
| procentais | 11,03 | 8,13 | 6,08 | 5,07 | 5,67 | 4,7 | 5,37 | 8,61 | 8,49* |
| Bankų | |||||||||
| klientams | |||||||||
| suteiktos | |||||||||
| paskolos, | |||||||||
| mlrd. litų | 5,519 | 6,503 | 7,933 | 12,099 | 16,898 | 25,957 | 38,641 | 56,743 | – |
* - sausį
Straipsnyje panaudoti Registrų centro, Statistikos departamento, Lietuvos banko, komercinių bankų finansų ekspertų, NT bendrovių, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos darbo biržos, Lietuvos ir užsienio spaudos duomenys.
