Skausmas pinigais nematuojamas

„Jokia kompensacija neatlygins artimojo netekties skausmo, o mūsų šeimos materialinė padėtis po vyro žūties labai pasunkėjo“, - guodėsi Janina Bernotienė. Jos vyras prieš pusmetį žuvo dirbdamas statybose. Tinkuotojas neaiškiomis aplinkybėmis įkrito į Vilniuje statomo daugiabučio lifto šachtą. „Nukritęs iš penkto aukšto vyras iškart užsimušė, - prisimena J.Bernotienė. – Darbo inspekcija savo išvadose nurodė, kad nebuvo pakankamai užtikrinta darbo vietos apsauga, bet tai mums jau menka paguoda. Bylinėtis su įmonę neketinu, nes būtų sunku įrodyti padarytų saugos pažeidimų dydį ir ar tikrai dėl to praradau vyrą“.

Be tėvo likę du nepilnamečiai vaikai ir velionio žmona iš „Sodros“ gavo vienkartinę daugiau kaip 100 tūkst. Lt kompensaciją. „Kai kam gal tai dideli pinigai, bet jais padengėme būsto paskolą, o dabar vienai iš nedidelio atlyginimo reikia išlaikyti du moksleivius sūnus, - kalbėjo siuvėja dirbanti moteris. – Nežinau, kaip išsiversčiau be uošvių ir savo tėvų paramos. Didžiąją dalį šeimos biudžeto sudarydavo vyro uždarbis“.

Sugriuvusių cechų dramos

Kai kurie žuvusiųjų darbovietėse artimieji bando prisiteisti neturtinę žalą, tačiau tai jiems kainuoja daug nervų teismų maratonuose. Prieš trejus metus Kaune sugriuvo jau neveikiančio baldų fabriko „Karigė“ cechas. Tada po griuvėsiais žuvo trys darbininkai, tiek pat buvo sužeista. 66-erių staliaus Mečislovo Laurinavičiaus kūno nepavyko rasti net iš naujo perrinkus nugriuvusių sienų ir perdangų nuolaužas. Praėjus beveik metams po tragedijos jis pripažintas mirusiu.

Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad keturių aukštų pastatas sugriuvo dėl netinkamo jo eksploatavimo, prieš kelis dešimtmečius cechą stačiusių statybininkų palikto broko. Įmonės administracija žuvusių darbininkų artimiesiems sumokėjo po kelis tūkstančius litų ir padengė laidojimo išlaidas, o valstybė išmokėjo kompensacijas.

Vienos žuvusios darbininkės du suaugę vaikai nutarė prisiteisti neturtinę žalą iš fabriką valdžiusio koncerno SBA. Po ilgai trukusių teismo procesų jų ieškinys buvo nepatenkintas. Tačiau Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Kauno apygardos teismas velionės vaikams pernai vis dėlto priteisė po 40 tūkst. litų.

Prieš ketverius metus per sprogimą bendrovėje „Ukmergės gelžbetonis“ apie 90 proc. kūno nudegęs darbininkas iš buvusių darbdavių irgi tik po ilgai trukusio bylinėjimosi prisiteisė 130 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti. 2003 m. šioje įmonėje per galingą sprogimą ceche žuvo trys darbuotojai , keturi sunkiai sužeisti, šeši patyrė lengvesnius kūno sužalojimus. Sprogimas visiškai sugriovė putplasčio plokščių gamybos cechą.

Įstatymų spąstai

Penkiasdešimt septynerių metų Neveronių gyventoja Regina Sabaliauskienė patyrė, kad netgi legaliai įdarbinti darbuotojai gali likti visai be nieko arba kliautis tik darbdavio humaniškumu. Ilgametė Neveronių šiltnamių darbuotoja liko toje pačioje darbovietėje, kai senosios bendrovės vietoje įsikūrė „Agro Neveronys“.

R.Sabaliauskienė teigė, kad prieš trejus buvo priversta dirbti tik su verslo liudijimu, skirtu žemės ūkio veiklai. Vieną šeštadienį, skindama daržoves, ji nukrito nuo bėgiais riedančio vagonėlio ir susilaužė koją. Kelias savaites praleidusi ligoninėje, R.Sabaliauskienė dar ilgai turėjo gydytis namuose. „Bėgiai, kuriais riedėjo vagonėliai, buvo tiesiog iškrypę, todėl tokios nelaimės ir reikėjo tikėtis“, - pasakojo moteris. Valstybinėje darbo inspekcijoje ji sužinojo, kad, nesant darbo sutarties, darbdavys už tai neatsako.

R.Sabaliauskienė sulaukė 500 Lt kompensacijos iš darbdavio, tačiau nedarbingumo lapelio jai „Sodra“ neapmokėjo. Jos atstovai pastebi, kad žmonės, dirbdami su verslo liudijimais, bando sutaupyti, nemokėdami socialinio draudimo mokesčių, tačiau, įvykus nelaimei, tas taupumas atsisuka prieš juos pačius. Specialistai akcentuoja, kad tokiu būdu išlaidų mokesčiams išvengia ir gudraujantys darbdaviai.

Lemtingas neatidumas

Nelaimės tyko ir praradusiųjų budrumą. Praėjusių metų pabaigoje Kauną sukrėtė darbuotojo žūtis Lietuvos zoologijos sode. Pusę tonos sveriantis avijautis mirtinai sužalojo 53 metų prižiūrėtoją. Vyras, atėjęs tvarkyti aptvaro, užmiršo užrakinti tvarte buvusį pavojingą gyvūną. „Visose instrukcijose parašyta, jog darbuotojai privalo dirbti po du. Tuo metu, kai įvyko incidentas, kartu turėjusi būti moteris buvo nuėjusi atnešti vandens. Tačiau žuvęs darbuotojas negalėjo į aptvarą eiti vienas - jis turėjo palaukti savo kolegės“, - aiškino tyrimą atlikusi vyriausioji darbo inspektorė Zita Repečkienė.

Valstybinės darbo inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Naujalis pastebi, kad darbininkai dažnai nepaiso elementarių saugos taisyklių. „Ne kartą buvo atvejų, kai darbininkai lipo į iškastas 4 metrų gylio tranšėjas, kurių šonai nesutvirtinti, ir juos palaidojo žemės“, - vieną iš neatsargumo pavyzdžių pateikė jis.

Nelaimės įvyksta ir tada, kai darbdaviai pro pirštus žiūri į pavojingų darbų organizavimą. Neseniai Kalvarijoje darbuotojas ekskavatoriaus kaušu prispaudė kolegą prie iškasos sutvirtinimų ir mirtinai jį sužalojo. „Įmonės ,,Inžineriniai tinklai“ administracija privalėjo užtikrinti saugaus darbo kontrolę“, - teigė J.Naujalis.

Nukenčia dėl pasenusios įrangos

Kauno apskrities profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, kad nelaimės tyko ir dėl didelio darbo krūvio, darbdavių nenoro atnaujinti technologijas. „Pavargęs, persidirbęs žmogus linkęs daryti klaidas, kai kurios jų būna lemtingos, - mano jis. – Taip pat matau ir neleistiną darbdavių taupumą. Štai neseniai su Darbo inspekcijos pareigūnais išsiaiškinome, kad geležinkelininkai naudoja senus lokomotyvus, kurių vibracija viršija leistiną normą. Įrodyta, kad tai labai vargina mašinistus. Kas gali garantuoti, kad dėl to neįvyks nelaimingų atsitikimų, avarijų, o juk tie lokomotyvai gali tempti vagonus su kenksmingomis medžiagomis, todėl nelaimės atveju nukentėtų daugybė žmonių“.

J.Naujalis minėjo, kad pastaraisiais metais daugėja nelaimių lentpjūvėse, fermose, kur naudojami seni ir nesaugūs įrenginiai. „Vis dažniau fiksuojame atvejus, kai žmonės susižaloja, netenka galūnių dirbdami su atvirais, nesaugiais transporteriais fermose, medienos pjovimo įranga“, - kalbėjo pareigūnas. Jis pastebėjo, kad jau mažiau žūčių tarp traktorininkų. „Anksčiau kasmet pasitaikydavo žūties atvejų, kai jie bandydavo rankomis užvesti žemės ūkio mašinas“, - kalbėjo pareigūnas.

Giltinę prišaukia butelis

Pernai iš viso įvyko 5711 nelaimių darbo vietose, iš jų 91 atvejis buvo mirtinas. Pusė visų žūčių užregistruota statybose, taip pat kasmet daugėja mirčių žemės ūkyje, miškininkystėje. Apie trečdalį tragiškų nelaimių įvyko dėl alkoholio. „Jau nestebina, kai žuvęs darbo vietoje žmogus prieš tai būna išgėręs puslitrį ar net daugiau degtinės“, - kraipė galvą J.Naujalis.

Pasak jo, įmonėse, kur nelaimės įvyksta dėl girtavimo, dažniausiai apsiribojama tik darbuotojų pasiaiškinimų rinkimu, o prevencinių veiksmų nesiimama.

Darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje registruojama 10 kartų mažiau lengvų traumų nei kitose ES šalyse, tačiau mirtinais atvejais kitas Europos šalis lenkiame dvigubai. Taip pat pirmaujame pagal žuvusių neblaivių darbuotojų skaičių.

Dėl traumos darbe iki 20 proc. darbingumo netekęs žmogus gauna vienkartinę pašalpą, kuri sudaro dešimtadalį bendros jo per dvejus metus uždirbtos sumos. Jei nustatoma, kad darbuotojas neteko 20 – 30 proc. nedarbingumo, išmokama 20 proc. bendros dvejų metų atlyginimo sumos. Praradus daugiau kaip 30 proc. darbingumo, mokamos periodinės išmokos, kurių dydis priklauso nuo turėtos algos. Žūties atveju velionio artimieji gauna vienkartinę išmoką, kurios dydis kasmet peržiūrimas Vyriausybėje, bet jau kelerius metus yra apie 100 tūkst. Lt. Jei nukenčia ar žūsta neblaivus darbuotojas, nenumatoma jokia kompensacija.

Darbdaviai nusiperka indulgenciją Darbo inspekcija tiria tik sunkius sužalojimus darbuose, o lengvesnius – pačios įmonės. „Tuo dažnai piktnaudžiaujama, nes apsiribojama formaliu, dažniausiai sau palankiu tyrimu“, - skėstelėjo rankomis J.Naujalis.

Šiemet darbo inspektoriai ketina papildomai aiškintis ir lengvus atvejus, jei šių tyrimas įmonėse bus atliekamas atsainiai. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad be papildomo Darbo inspekcijos finansavimo sunku tikėtis efektyvaus inspektorių darbo. „Ši tarnyba turėtų būti geriau aprūpinta, turėti daugiau lėšų, pakankamai pareigūnų. Dabar valstybės taupumas atsisuka didelėmis netektimis darbovietėse“, - pripažino jis.

Parlamentaras pastebi, kad įsteigtas fondas kompensacijoms nelaimingus atsitikimus darbuose patyrusiems darbuotojams ar jų artimiesiems išmokėti turi ir neigiamų pusių. „Anksčiau išmokas žuvusiųjų darbovietėse artimiesiems turėjo mokėti darbdaviai, bet jos buvo nedidelės, todėl nuspręsta įpareigoti verslininkus pervesti nedideles periodines įmokas už savo darbuotojus į specialų valstybės fondą. Bet darbdaviai tuo tarsi nusiperka indulgenciją, nes, sumokėję šias įmokas, jie gali nesibaiminti nelaimingų atsitikimų, pro pirštus žiūrėti į darbo saugą – juk nelaimės atveju žmogui žalą atlygina valstybė“, - aiškino A.Sysas. Deja, į fondą surenkami verslininkų pinigai nekaupiami, ir nepanaudotos lėšos atitenka kitoms „Sodros“ reikmėms, todėl didesnės paramos net ir didėjant infliacijai iš valstybės tikėtis sunku.

Darbdaviams dėl neužtikrintos saugios darbo aplinkos, reikiamo darbo organizavimo, kai dėl to atsitinka nelaimė, gresia iki 5 tūkst. Lt bauda.