Buhalterio specialybės ištakos – civilizacijos pradžia. Jos pagrindai sukurti seniausiose civilizacijose (pavyzdžiui, Šumerų), kai iškilo būtinybė apskaityti žemės ūkio produktus ir nustatyti jų santykinę vertę. Paprasčiausios apskaitos aprašymų galima aptikti Biblijoje, Korane ir t.t.
Moderniosios buhalterijos tėvu laikomas italų mokslininkas Luka Pačioli. 1494 m. jis išleido knygą apie aritmetiką, geometriją bei proporcijas. Ji buvo plačiai naudojama kaip vadovėlis mokyklose, kur mokėsi pirklių ir amatininkų vaikai. Šiame matematinių žinių kompendiume pirmą kartą aprašyta Venecijos pirklių naudota apskaitos sistema, žinoma kaip dvejybinis įrašas. Ji apėmė daugelį neatsiejamų šiuolaikinės buhalterijos elementų.
Sovietų Sąjungos metais Lietuvoje buhalterijos specialybė iš esmės stagnavo – teisės aktai keitėsi retai, verslas neegzistavo, tad buhalterio darbas buvo monotoniškas ir nuobodus. Nepriklausomybės laikotarpiu situacija pradėjo keistis: reikalavimai darbuotojams išaugo, kilo profesijos prestižas ir atlyginimai.
Dauguma – moterys
Buhalterio specialybę ir toliau daugiausia renkasi moterys. Jos sudaro apie 80 proc. visų šios srities darbuotojų.
„Buhalterio specialybę dažniau renkasi moterys, nes šiam darbui reikalingas išskirtinis kruopštumas ir dėmesys detalėms. Vyrams neretai pritrūksta kantrybės ir kitų reikiamų savybių“, - sako daug metų seminarus buhalteriams vedantis auditorius Artūras Kapitanovas.
Anot jo, naujausia tendencija buhalterių darbe – kompiuterizacija ir laipsniškas popierinės buhalterijos atsisakymas. Tačiau A.Kapitanovas nemano, kad kada nors buhalterį galės visiškai pakeisti kompiuteris: „Buhalterija – tai ne tik skaičiai, bet ir nuolatinė jų interpretacija, remiantis besikeičiančiais įstatymais, organizacijos tikslais ir kitais kriterijais. Tam visuomet reikės kvalifikuoto mąstančio žmogaus“.
