Plūsta bedarbiai
Panevėžio darbo biržos Krekenavos poskyryje nuo pirmadienio driekiasi eilės ką tik bedarbiais tapusių krekenaviečių.
Vienintelė jame dirbanti vyriausioji specialistė Daiva Duliuvienė per dvi šios savaitės darbo dienas spėjo užrašyti apie 30 naujų bedarbių.
Šiuo metu poskyryje įregistruota 230 darbo ieškančių krekenaviečių. Baiminamasi, kad dėl permainų Krekenavos agrofirmos antrinėse įmonėse bedarbių šiek tiek daugiau nei 5000 gyventojų turinčioje seniūnijoje gali padaugėti dvigubai.
Bendrovė „Krekenavos pašarai“ Darbo biržai pranešė iš 37 darbuotojų atleidžianti 31.
Į Darbo biržą plūsta ir buvusio Krekenavos agrofirmos komplekso bei uždaromos veislinių kiaulių fermos Rabikių kaime darbuotojai.
„Užsiregistravo dar tik pirmi atleistieji. Žinoma, nuotaika slogi. Žmonėms šešis mėnesius Darbo birža dar mokės kompensaciją. Paskui beliktų nebent viešieji darbai. Bet jie irgi ne išeitis: darbas tik pusantro mėnesio, o atlyginimas – minimalus“, – svarsto D.Duliuvienė.
Pasak jos, gyventojams pasiūlyti darbo netoli namų galimybės labai menkos, nes pagalbinių darbuotojų ieško tik dvi už kelių kilometrų įkurtos privačios medienos ir žuvies perdirbimo įmonės.
D.Duliuvienės teigimu, didžiausias viltis krekenaviečiai deda į netoli Panevėžio esantį Logistikos centrą.
„Jo autobusas iš Krekenavos vežioja darbininkus. Bet juk visų atleistųjų Logistikos centras irgi negalės priimti. Iš tiesų slogios žmonių nuotaikos. Agrofirma buvo vienintelė darbovietė Krekenavoje, kurioje žmonės dešimtis metų išdirbo, kiti su ja ir užaugę “, – teigė Darbo biržos specialistė.
Prošvaisčių nemato
Pasak D.Duliuvienės, sunkiausia susirasti naują pragyvenimo šaltinį bus vyresnio amžiaus žmonėms, o tokių iš Krekenavos agrofirmos įmonių atleidžiama daugiausia.
Panevėžio darbo biržos Krekenavos poskyryje sutikta 53-ejų Genovaitė Grigaliūnienė, buvusi už septynių kilometrų nuo miestelio įkurto Krekenavos agrofirmos komplekso apsaugos darbuotoja, neslėpė kol kas nematanti perspektyvų susirasti darbą.
Komplekse 23 metus išdirbusią moterį stiprina tai, kad tokia lemtis ištiko ne ją vieną.
„Komplekse dirbo koks šimtas žmonių ir labai daug atleidžiama. Kiek girdėjau, ten danai žada rekonstrukciją daryti, kiaules dabar furgonais veža. Krekenavoje rasti darbą man tikrai nėra galimybių. Gerai, kad dar vyras dirba ir vaikai jau užauginti. O yra tokių, kur abu sutuoktiniai atleisti“, – pasakojo G.Grigaliūnienė.
Moteris pripažino kalbėdama apie agrofirmą sunkiai sulaikanti kylanti graudulį.
Dėl Krekenavą maitinusių bendrovių reorganizacijos G.Grigaliūnienei savo gyvenimo būdą teks keisti iš esmės. Du hektarus žemės turinti krekenavietė užaugintas grūdines kultūras parduodavusi „Krekenavos pašarams“.
„Dabar nebebus kas perka. Gal teks pabandyti kiaules auginti“, – planavo moteris.
Smaugia skolos
Iš ko išlaikyti šeimą, užauginti du nepilnamečius vaikus, turės sukti galvą ir tik vakar iš Krekenavos agrofirmos atleistas devynerius metus statybininku joje išdirbęs Kastytis.
„Reikės kaip nors adaptuotis. Yra pasiūlymų dirbti statybose, bet tektų po Lietuvą savaitėmis važinėti, šeimą palikti. O Panevėžyje įsidarbinus irgi nieko gero neliktų – kasdien tektų važinėti trisdešimt kilometrų pirmyn atgal, dar maisto įsidėti reikėtų. Taip jau yra – verslininkai siekia sau naudos, o mes kenčiam“, – svarstė vyriškis.
Nedarbas parodė savo nagus ne tik pačioje Krekenavoje, bet ir jos apylinkėse. Kovo pabaigoje bedarbių gretas papildė už keliolikos kilometrų esančio Žibartonių gyvenvietės žmonės.
Reorganizuojant tenykštę žemės ūkio bendrovę buvo uždarytas mėsos cechas, kepykla, valgykla.
Nuo kovo pabaigos Darbo biržoje užsiregistravęs žibartoniškis, buvusiame mėsos ceche vairuotoju dirbęs Antanas per tiek laiko dar nesulaukė nė vieno darbo pasiūlymo.
„O paskolą už butą reikia mokėti, žemės neturim, žmona nedirba, šeimoje trys nedideli vaikai – trylikametės dvynukės ir tik ketverių sūnus, kiti jau sulaukę pilnametystės“, – pasakojo Antanas.
Atsitveria tylos siena
Kad masiškas žmonių atleidimas iš Krekenavos agrofirmos antrinių įmonių susijęs su naujais investuotojais, patvirtino „Krekenavos pašarų“ direktorius Ramūnas Šniurevičius.
Pasak jo, dalį Krekenavos agrofirmos ir jos įmonių apjungia gruodį įsteigta nauja bendrovė „Krekenavos kiaulės“. Ją šį mėnesį ketina įsigyti kiaulininkystės ūkius ne viename šalies rajone jau plėtojanti danų bendrovė.
„Naujieji savininkai planuoja pertvarkas ir dabar žmonių jiems nereikia, bet vėliau, manau, vėl rinks komandą. Kol kas mūsų bendrovės nėra numatyta uždaryti, bet ateityje užsiimsime gal ne gamybine, o komercine veikla“, – teigė R.Šniurevičius.
„Krekenavos kiaulių“ vadovas Justas Ramanauskas, buvęs Krekenavos agrofirmos ekonomikos direktorius, prakalbus apie bendrovės planus atsitvėrė tylos siena.
„Mes esame „Krekenavos kiaulės“ ir apie agrofirmą nieko nežinau. O ką norime, tą ir užkabiname, kitąkart „Maximos“ iškabą užsikabinsime“, – apie „Krekenavos kiaulių“ ryšius su Krekenavos agrofirma aiškino J.Ramanauskas.
Vadovams situacija neaiški
Krekenavos seniūnas Jonas Ulis pripažino, kad seniūnijoje susiklosčiusi situacija sudėtinga. Pasak jo, ypač sunku bus pusamžiams krekenaviečiais.
„Pačiame miestelyje tikrai nėra kur įsidarbinti. Stipresnieji gal dar pas ūkininkus vietos suras. Žmonėms juk nesvarbu, kokiam ponui tarnauti, kad tik darbo būtų. Taip jau sutapo, kad viskas tuo pačiu metu uždaroma ir Žibartonyse, ir Krekenavoje“, – kalbėjo J.Ulis.
Seniūnas neslėpė nematąs prošvaisčių, kad kaimo žmogus išgyventų iš turimos kelių hektarų žemės.
„Vien ją įdirbti kiek kainuoja, o kai žemės ūkio produkcijos kainos mažos, auginti gyvulius nebeapsimoka“, – mano seniūnijos vadovas.
Kad rajono Savivaldybė galėtų ištiesti pagalbos ranką nedarbo smukdomai seniūnijai, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sunkiai įsivaizduoja.
Jis pripažino, kad situacija nėra aiški – privatus verslas rajono vadovui savo kortų neatskleidžia.
„Kalbėsiuosi su būsimaisiais savininkais danais, ką jie planuoja toliau daryti. Nemanau, kad Savivaldybė galėtų sukurti darbo vietų, bet žiūrėsime, kaip žmonėms padėti“, – teigė P.Žagunis.
