„Turime pripažinti, kad šiuo metu dar sunku pasakyti, kada ūkio plėtros sąlygos normalizuosis. Deja, tai nėra tipinė likvidumo krizė, kurią galima įveikti tradiciniais pinigų politikos instrumentais – rinkos žaidėjai prarado pasitikėjimą vieni kitais. Todėl problemą padėtų spręsti skaidrumo ir griežtesnės rizikos priežiūros reikalavimai. Kita vertus, žaliavų kainos stumia infliaciją aukštyn, maisto krizė gilėja, ir tai komplikuoja pasaulio ūkio būklę“, - sakė „Nordea“ Ekonomikos tyrimų vadovas Helge J. Pedersenas.

Tiesa, „Nordea“ Lietuvos kol kas neįrašo į labiausiai nukentėjusiųjų gretas, ir netgi prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet augs 7,4 proc. – bene sparčiausiai ES. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų didėti atitinkamai 5,6 ir 4 proc. Šiaurės šalių augimas balansuos ties 2 proc. riba (tik Norvegijos ūkis augs 3,4 proc.). Svarbiausios pasaulio ekonomikos – JAV – augimas, pasak „Nordea“ analitikų, šiemet neviršys 1 proc., o euro zonos šalių – 1,6 proc.

„Nepaisant besikeičiančios aplinkos, JAV ūkis pasauliui vis dar turi milžinišką įtaką, todėl ekonomistai nerimaudami stebi Federalinio rezervų banko pastangas gaivinti šalies ekonomiką ir liūdnai konstatuoja, kad Fed‘o pastangos neduoda trokštamų vaisių. Tiesa, birželį centrinis JAV bankas greičiausiai iki 1,5 proc. sumažins bazines palūkanas, o tai, kartu su įsigaliojančiais naujais mokesčių įstatymais, turėtų pastūmėti ūkį aukštyn. Rezultatų laukti reikėtų kitąmet“, - sakė Helge J.Pedersenas.

Tuo tarpu Europos centrinis bankas palūkanų nemažins tol, kol neužbaigs savo kovos prieš infliaciją. Kitaip tariant, tikėtis mažesnių palūkanų galima tik 2009-aisiais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją