Lietuvoje gaminamais lazeriais plauko storumo stiklą, puslaidininkius ar kitokias medžiagas galima supjaustyti dar į maždaug į 50 ar šimtą pluoštelių.

Tuo susidomėję Japonijos mikroelektronikos gamintojai ketina lietuviškus lazerius naudoti savo įmonėse.

„Pirminis mūsų lazerių išbandymo etapas Japonijoje praėjo. Mes dabar kaip tik deramės dėl ilgalaikės tiekimo sutarties“, – teigia Algirdas Juozapavičius, mokslinės gamybinės įmonės „Šviesos konversija“ direktorius.

Naujausiais įmonės prietaisais domisi ne tik kelios Japonijos bei Pietų Korėjos įmonės, bet ir Vokietijos akių chirurgai. Išplėsti veiklą iš mokslinės rinkos į pramonę „Šviesos konversijai“ ir dar trims kitoms Lietuvos bendrovėms padėjo 4 mln. Lt ES parama. Dėl jos paspartėjo moksliniai tyrimai, sustiprinta gamybos bazė.

Mokslinių tyrimų rinka tapo per ankšta ir projekte dalyvavusiai įmonei „Ekspla“. Ji netrukus užsakovams išsiųs pirmąją partiją lazerių, kurie bus naudojami amerikietiškų saulės baterijų gamybai.

„Mokslinių lazerių rinka nėra labai didelė – apie 100 milijonų dolerių per metus. Tai mes ten užimam beveik 10 procentų, o daugiau įeiti į tą rinką, didesnę jos dalį užimti yra labai sudėtinga. Tad reikia kažkokių naujų technologijų, reikia kažką nuo nulio kurti“, – pasakoja Kęstutis Jasiūnas, „Eksplos“ generalinis direktorius.

Teikdami savo produktus ir pramonės įmonėms lietuviškų lazerių kūrėjai per 3–4 metus gamybos apimtis žada padvigubinti.