Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Žemės ūkio, Aplinkos ir Ūkio ministerijomis rengia Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame siūloma keisti 1992 metais patvirtintas sanitarines zonas.
Dabar galiojančias apsaugines zonas numatyta gerokai sumažinti – nuo kilometrų iki kelių šimtų metrų, nuo šimtų iki keliasdešimties metrų.
Jeigu šis nutarimo projektas būtų patvirtintas, kai kurios gamyklos galėtų iškilti visai greta gyvenamųjų namų – 50 ar net 25 metrų atstumu, kiaulininkystės kompleksai, kuriuose per metus užauginama iki 15 tūkst. kiaulių, beveik perpus mažesniu atstumu priartės prie gyvenamųjų namų (nuo 1,5 km atstumas sutrumpės iki 800 metrų), sumažės atstumai ir nuo kitų taršos objektų.
Tiesa, kai kuriais atvejais numatyta apsaugines zonas šiek tiek padidinti. Pavyzdžiui, auginant per metus iki 10 tūkst. Kiaulių sanitarinę zoną siūloma padidinti nuo 500 iki 600 metrų.
Įžvelgia nuolaidžiavimą verslui
Žaliųjų judėjimo ir gyventojų bendruomenių atstovai įsitikinę, kad, rengiant naują nutarimo projektą, uždegama žalia šviesa verslo interesams, o visuomenės nuomonė ignoruojama. Kalbama ir apie projekto rengimo darbo grupei daromą spaudimą.
Sanitarinių zonų mažinimui nepritaria ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija bei kitos visuomeninės organizacijos.
Apie tai, kad rengiamo dokumento nuostatos gali prieštarauti Europos Sąjungos ekonominės politikos principams, kurie aiškiai apibrėžia aplinkosaugos prioritetus, pabrėžia kai kurie Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai.
Perspėja dėl protestų
„Jeigu dabartinius siūlymus patvirtintų, sanitarinių zonų sumažinimo pasekmės visuomenei būtų katastrofiškos. Gyventojai taptų bejėgiai ir negalėtų apsiginti nuo verslininkų užmojų. Gamyklas statys kiemuose, o nuo danų kiaulių pasmirs visa Lietuva“, - VL sakė Žaliųjų judėjimo organizacijos lyderis Rimantas Braziulis.
Žaliųjų judėjimas paskelbė pareiškimą, kuriame išdėstė savo nuogąstavimus dėl teisės aktų keitimo pasekmių. Žalieji perspėja, kad tai gali sukelti žmonių, susirūpinusių dėl savo sveikatos, nekilnojamojo turto vertės kritimo ir apribotų galimybių verstis kaimo turizmu, ekologine žemdirbyste ir kitu verslu, protestus.
Neabejojama, kad sanitarinių zonų sumažinimas įžiebtų dar daugiau konfliktų tarp gyventojų ir danų verslininkų. Pastarieji, pasinaudoję palankia aplinka, bus suinteresuoti iš Danijos perkelti didelius kiaulių kompleksus.
Projekte numatomos galimybės koncentruoti gyvulininkystės kompleksus nedidinant sanitarinių zonų, kaupti vienoje saugykloje kelių fermų srutas, taip pat leidžiama jas laistyti visai šalia gyvenamųjų teritorijų.
Visuomenės atstovų nuomonė nesvarbi?
R.Braziulis mano, kad gyventojams mažai naudos bus iš to, kad, kaip ir dabar, numatyta galimybė rengti aplinkos vertinimo studiją. Anot jo, tokias studijas finansuoja verslininkai, tad ir jų išvados gali būti palankios jiems, o ne žmonėms.
Maža to, atlikus aplinkos vertinimo studiją ir nustačius, kad būsimas objektas nekels pavojaus žmonių sveikatai, Vyriausybės patvirtinta sanitarinė zona gali būti dar sumažinta.
Žalieji atkreipia dėmesį, kad, siūlant keisti sanitarines zonas ir siekiant apsaugoti žmones nuo teršalų poveikio, į darbo grupę nebuvo pakviesti visuomeninių organizacijų, bendruomenių atstovai.
Todėl ši visuomeninė organizacija siūlo inicijuoti platesnės darbo grupės sudarymą ir išsamios studijos šia tema parengimą.
Žmonės skundžiasi dėl taršos
„Sanitarinių zonų mažinti negalima. Tą vienbalsiai rekomendavo komiteto nariai, atkreipę dėmesį į didėjantį sergamumą, ypač onkologinėmis ligomis, taip pat į gyventojų tankumą. Iki galo nėra aišku, kaip žmogaus organizmą veikia elektromagnetinės bangos, kvapai, teršalai, tad rizikuoti žmonių sveikata negalima“, - VL sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Parlamentaras tvirtino, kad gavo ne vieną žmonių skundą dėl galimo kenksmingo antenų poveikio, dėl plastmasės, medžio pramonės gamyklų galimos taršos. Seimo narį stambučiais atakuoja ir Pasvalio, Pakruojo bei kitų rajonų gyventojai, protestuojantys prieš danų kiaulių invaziją.
Pasak A.Matulo, kaip tik dėl dabar galiojančių apsauginių zonų buvo užkirstas kelias statyti ar plėsti keliolika kiaulių fermų. Uždegus žalią šviesą tam, gyventojai bus bejėgiai sustabdyti stambių gyvulininkystės kompleksų plėtrą pašonėje.
„Sveikatos ministras užtikrino, kad jo vadovaujama ministerija atsižvelgs ne į verslininkų, o gyventojų interesus, tačiau nutarimo projektą tvirtins Vyriausybė. Apmaudu, bet ministerijos atstovai pripažino, kad patiria spaudimą“, - sakė A.Matulas.
Spaudžia dar labiau mažinti apribojimus
Visuomenės nuomonės ir interesų svarbą VL akcentavo ir nutarimą rengiančios darbo grupės vadovas Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Tačiau SAM atstovas tvirtino, kad nustatytas sanitarines zonas keisti būtina. Pirmiausia dėl to, kad kai kurie apribojimai patvirtinti remiantis dar 1971 metų taisyklėmis ir yra pasenę. Atsiradus naujoms technologijoms, esą sumažėjo tarša. Be to, reikia reglamentuoti naujas veiklas, pavyzdžiui, biodegalų gamybą, vėjo jėgaines.
„Galutinis nutarimo projektas dar neparengtas. Iš Žemės ūkio ministerijos gavome pasiūlymus dar labiau sumažinti sanitarines zonas nuo kiaulių fermų. Atstumus mažinti siūlo ir Ūkio ministerija, dar drastiškiau elgtis ragina pramonininkai“, - buvo atviras A.Ščeponavičius.
Nutarimą rengiančios darbo grupės vadovas tikino, kad bus maksimaliai atsižvelgta į visuomenės nuomonę. SAM prisipažino yra gavusi Žaliųjų judėjimo, Savivaldybių asociacijos, atskirų gyventojų grupių raštus.
Interesų turi paukščių augintojai
ŽŪM atstovas Edvardas Zdanevičius neslėpė, kad sanitarinių zonų pokyčiai labiausiai aktualūs kiaulininkystės kompleksams, dar ir paukščių augintojams.
Nors dauguma šalies paukštininkystės kompleksų nuo gyvenamųjų namų nutolę reikiamu atstumu, kai kurie verslininkai suinteresuoti, kad sanitarinės zonos būtų sumažintos.
Apsauginės zonos gali kelti problemų ir galvijininkystės ūkiams, kurie įgyvendina Nitratų direktyvą.
