Kol kas savitarnos kasų tinklas bus plečiamas Vilniuje, o iki metų pabaigos numatyta įrengti šimtą tokių kasos aparatų įvairiuose Lietuvos miestuose, pirmiausia – didžiuosiuose.
Viršijo lūkesčius
Tačiau jau yra aišku, kad naujovė pasiteisino. Projekto tikslas buvo perskirstyti pirkėjų srautus, kad nesusidarytų eilės prie pagrindinių kasų.
Pasak T.Vaišvilos, preliminariais atliktų apklausų duomenimis, iš šimto pirkėjų beveik pusė jų renkasi savitarnos kasas. Populiariausias pirkinių krepšelis – dvi, trys, daugiausia – penkios prekės.
Tiek vyrai, tiek moterys, kurių amžiaus vidurkis – 24-45 metai, vienodai aktyviai domisi naujuoju atsiskaitymo būdu. Yra pavienių pirkėjų ir 45-64 metų amžiaus grupėje, o vyresnių pasitaikė tik vienas kitas.
Taip pat savitarnos kasomis beveik nesinaudoja jaunesni nei aštuoniolikos metų pirkėjai.
T.Vaišvila teigė, kad klientai viršiję prekybos tinklo lūkesčius, nes aparatais naudotis išmoko sparčiau nei tikėtasi. Nuo atidarymo pradžios pirkėjams padėjo keturi konsultantai, o šiuo metu visus aptarnauja vos vienas žmogus.
Projektas naujas ne tik Baltijos regione, bet ir Rytų bei Centrinėje Europoje. Naujosios savitarnos sistemos tikslas nėra iš parduotuvių salių išstumti įprastas kasas. Jos pasitarnauja mažai prekių turintiems ir itin skubantiems pirkėjams, kurie gali patys skenuoti, sverti prekes bei susimokėti priimtiniausiu būdu – banko kortele ar grynaisiais.
