Statistika rodo, kad 2007 m. Lietuvos įmonės
beveik 16 mlrd. Lt ikimokestinio pelno, kuris buvo 1,7 karto didesnis nei pernai. Daugiau kaip 2 kartus pelnas buvo didesnis verslo paslaugų bei prekybos, daugiau kaip trečdaliu – statybos, transporto bei pramonės įmonėse.

Banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad dalis išmokų, ypač papildomų, darbuotojams už praėjusių metų rezultatus pervesta jau šiais metais ir jos neapskaitytos į praėjusiųjų metų darbo užmokestį.

Tačiau ji DELFI pripažino, kad pernai daugelio įmonių išlaidų struktūroje atlyginimų dalis kiek sumažėjo, tačiau atlygio didėjimo greitis Lietuvoje išlieka vienas sparčiausių Europoje.

Dividendus dalintis su darbuotojais

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas mano, kad viena esminių tokio įmonių pelno didėjimo priežasčių buvo kainų augimas.

„Visos kainos pas mus padidėjo, nors gamybos sąnaudos tiek nekilo. Pavyzdžiui, duonos versle produkcijos kainos padidintos motyvuojant išaugusiomis sąnaudomis energijai, bet atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad energijos sąnaudos duonos kainoje sudaro tik 10 proc. “, – dėstė jis.

Profsąjungų atstovas skaičiuoja, kad remiantis Europos Sąjungos standartais, vidutinis atlyginimas Lietuvoje turėtų būti bent 500 Lt didesnis.

O įmonių pelno dalis, skiriama akcininkų dividendams, turėtų būti dalinama ir darbuotojams.

1. Černiauskas tvirtina žinantis vos keletą didelių Lietuvos bendrovių, kurios dalį pelno sėkmingai pasibaigus metams pasidalija su darbuotojais.

Geriau sumokėti už atostogas nei kelti atlyginimą

Tačiau Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtina, kad įmonės pelno didėjimo ir uždarbio kilimo negalima lyginti:

„Pavyzdžiui, įmonės pelnas nuo 10 tūkst. Lt padidėjo iki 20 tūkst. Lt, tai yra jau 200 proc. Atlyginimų fondas ir uždirbtas pelnas yra visiškai skirtingi dydžiai“.

Jis primena, kad profsąjungos jau senokai kalba apie tai, kad įmonių pelnai ir darbuotojų atlyginimai turėtų būti susieti.

Tačiau toks mechanizmas esą būtų pernelyg sudėtingas, be to, nemaža dalis atlyginimo didinimui skirtų pinigų iš pelno nukeliautų sumokėti mokesčiams, o ne pačiam darbuotojui.

Geresnė idėja, anot jo, būtų įstatymu įteisinti darbuotojų skatinimą

papildomu sveikatos draudimu ar atostogas darbdavio sąskaita. Šios įmonės išlaidos turėtų būti atskaitomos iš bendrovės pelno ir neapmokestinamos pelno mokesčiu.

D. Arlauskas pateikia pavyzdį, kad kai kurios Vakarų korporacijos darbuotojams išdalina dalį akcijų, taip skatindami labiau stengtis ir daugiau uždirbti pelno, nes jis sugrįžta dividendais.

Atlyginimai didėjo apie 200 Lt

Statistikos departamento duomenimis, paskutinįjį 2007 metų ketvirtį lyginant su paskutiniuoju 2006 m. ketvirčiu labiausiai pelną padidino verslo paslaugas teikiančiose įmonės – 3,6 karto, prekybos – 3,4, pramonės – 2,8, o energetikos – 2,6 karto. Tačiau to paties Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad darbo užmokestis pernai kilo gerokai kukliau.

2007 m. paskutinį ketvirtį vidutinis atlyginimas neatskaičiuos mokesčių buvo 2052 Lt arba 1574 Lt „į rankas“, o 2006 m. paskutinį ketvirtį vidutinis atlygis iki mokesčių buvo 1731 Lt arba apie 1340 Lt po mokesčių.

Pavyzdžiui, finansinio ir piniginio tarpininkavimo srityje dirbančiųjų vidutinis atlyginimas paskutinįjį 2007 metų ketvirtį buvo 3855-3909 Lt neatskaičiuos mokesčių arba maždaug 2784-2822 Lt po mokesčių.

Lyginant su ankstesniais metais jis didėjo pora šimtų litų.

Antroje vietoje pagal ikimokestinio pelno augimą atsidūrusios prekybos vidutinis darbuotojų atlyginimas iki mokesčių pernai buvo 1981 Lt arba 1473 Lt „į rankas“, 2006 m. paskutinįjį ketvirtį – apie 1222 Lt „į rankas“.

Trečia pagal pelno padidinimą – pramonė, čia atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo šakos. Mažiausiai pernai uždirbo siuvėjai – 1002 Lt „į rankas“, o daugiausiai, pasak statistikos, chemikalų, chemijos pro­duktų ir cheminių pluoštų gamybos įmonių darbuotojai – 2430 Lt po mokesčių.

2006 metų paskutinįjį ketvirtį siuvėjai vidutiniškai uždirbdavo apie 883 Lt, o chemijos pramonės darbuotojai – apie 2066 Lt.

Energetikos įmonės savo pelną padidino 2,6 karto, tačiau tiksliai palyginti jų atlyginimų neįmanoma, nes ne visi yra skelbiami Statistikos departamento suvestinėje. Tačiau, pavyzdžiui, elektros gamybos ir paskirstymo įmonių vidutinis atlygis buvo 2227 Lt po mokesčių. 2006 metų paskutiniais mėnesiais šios srities darbuotojų atlyginimai buvo pora šimtų litų mažesni.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją