Šiuo metu imant paskolą litais palūkanų tektų mokėti apie 6 proc., o skolinantis eurais – procentu mažiau. Sumanius pasiskolinti Šveicarijos frankų ar Japonijos jenų, palūkanos siektų vos 1 proc. Nepaisant tokio didžiulio skirtumo, mūsų šalyje nėra tradicijos skolintis įvairių pasaulio valstybių valiutomis.
Priežasčių yra keletas: kursų svyravimas, per mažos ir nestabilios klientų pajamos, kurių neužtektų pragyventi išaugus šių valiutų kursams, taip pat ir paskolų įmokoms. Be įkeičiamo nekilnojamojo turto ir kliento pajamų stabilumo, skolintojai papildomai įvertina ir šią riziką.
Be to, dėl tokių paskolų skeptiškai nusiteikę ir dauguma bankų. Tai liudija statistika: šiuo metu kreditų Šveicarijos frankais išduota už 70 tūkst., o Japonijos jenomis – už kelis šimtus tūkstančių litų.
Rizikuoja mokėti daugiau
Liberaliausiai euro zonai nepriklausančių šalių valiutomis paskolas išduoda bankas „Nordea“. Klientai dažnai domisi, ar galėtų skolintis Šveicarijos frankais.
„Bazinės palūkanų normos litais pakilo, o frankais tebėra mažos. Manau, tokių kreditų turėtume išduoti daugiau“, – prognozavo Jaunius Marinskas, banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas.
Tačiau jis įspėjo, kad pajamas litais gaunančiam klientui imti paskolą eurais, kurio kursas fiksuotas, ne taip rizikinga, kaip skolintis frankais arba JAV doleriais.
„Kintant šių valiutų kursui gali nutikti taip, kad paskolos įmokos dydis litais padidės ir grąžinti reikės daugiau. Nors frankas tebėra stabilus, tokią riziką svarbu įvertinti“, – aiškino J.Marinskas.
Kaip pavyzdį analitikas pateikė ilgą laiką stabilų buvusį JAV dolerį, jo kursas pastaruoju metu svyruoja.
Jenų perspektyvos miglotos
Nors Japonijos jenomis bendra išduotų paskolų suma Lietuvoje didesnė nei Šveicarijos frankais, kreditavimo perspektyvos šia valiuta miglotos. Apie tokią galimybę žino tik pavieniai žmonės, o paskolų suteikimo sąlygos – itin griežtos.
„Tarpbankinėje rinkoje galime pasiskolinti jenų ir suteikti paskolą. Tik vargu ar žmonės ryšis tokiam žingsniui, nes imant kreditą ne litais ar eurais, reikia nuolat stebėti situaciją rinkose, domėtis, kaip kinta kursas, ir spėti laiku pakeisti valiutą“, – teigė J.Marinskas.
Kita vertus, bankininkai pripažįsta, kad klientų norą skolintis tokia valiuta vertintų konservatyviai. Esą gyventojas privalėtų turėti ne tik įkeičiamo turto, būti finansiškai patikimas, bet ir dirbti Japonijoje, gauti pajamas jenomis ir atitikti daugybę kitų kriterijų. Skolintis tiek Šveicarijos frankus, tiek Japonijos jenas tarpbankinėje rinkoje, kad galėtų suteikti paskolą nedideliam klientų skaičiui, bankams nepelninga.
Tai patvirtino ir Mindaugas Leika, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vadovas.
„Pigiau už jeną nieko nėra – tarpbazinė palūkanų norma siekia apie 1 proc., o Japonijos centrinis bankas prieš metus skolindavo ir už nulį. Vis dėlto paskolos tokia valiuta, kaip ir Šveicarijos frankais, yra nepopuliarios“, – aiškino ekspertas.
Pajamos ir paskola – viena valiuta
Prieš priimant sprendimą skolintis Šveicarijos ar Japonijos pinigais, M.Leika siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad šių valiutų kursai per pastaruosius penkerius metus svyravo apie 16 proc.
Jo nuomone, pajamas viena valiuta gaunantis, o paskolą kita imantis klientas išloštų nedaug.
„Tarkim, jei bus mokamos mažesnės palūkanos, svyruojant valiutų kursams įmokos vis tiek padidės. Išdalijus laikotarpį, kuriam paimta paskola, pamatysite, kad mokėti reikės panašiai, tik dėl valiutos kurso ir palūkanų normos pokyčių atsiras daugiau rizikos“, – aiškino M.Leika.
Kita vertus, jei paskola imama ta užsienio valiuta, kuria gaunamos pajamos, pavyzdžiui, doleriais, tokios rizikos išvengiama. Todėl ekspertas įsitikinęs, jog geriausia skolintis tokia pat valiuta, kokia gaunamos pajamos.
Vengia rizikos
Teisinių ribojimų skolintis euro zonai nepriklausančių šalių valiutomis nėra. Vadinasi, jei sutariama su banku, galima imti paskolą bet kurios valstybės pinigais. Tačiau ar kreditas bus suteiktas, priklausys nuo banko vidaus tvarkos.
Antai „Hansabankas“ kredituoja tik litais, eurais ir doleriais.
„Bankui nėra jokio skirtumo, kokia valiuta suteikti paskolą – uždirbama tokia pati marža, tačiau to nedarome. Nenorime, kad klientai susidurtų su valiutos kurso rizika. Svyravimai valiutų rinkoje gali būti gana dideli, tarkim, per metus sudaryti 20 proc., taip išaugtų įsipareigojimai, padidėtų kredito rizika“, – argumentavo Viktoras Baltuškonis, „Hansabanko“ Iždo departamento direktorius.
Bankas „DnB Nord“ būsto paskolas išduoda taip pat trimis valiutomis.
„Galime suteikti paskolas ir kita valiuta, tačiau tokių paslaugų paklausa labai ribota“, – tvirtino banko „DnB Nord“ atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
Neturės naudos
Kiti komerciniai bankai tvirtina galintys skolinti kita valiuta. „Yra galimybė išduoti paskolą ne tik litais, eurais, JAV doleriais, bet ir kitomis valiutomis, tačiau bankas nori apsisaugoti ir apsaugoti klientą nuo papildomos rizikos ir sąnaudų. Įvertinus situaciją finansų rinkose, rekomenduojama paskolą imti tradiciniais pinigais“, – tvirtino Tomas Dinsmonas, „UniCreditBank“ Iždo grupės vadovas.
Taigi realiausia galimybė pasiskolinti stabilia užsienio šalių valiuta yra tuomet, kai klientas pajamas gauna tokiais pinigais, kuriais nori imti paskolą.
„Tačiau žmonių, gaunančių pajamas, sakykim, jenomis, yra labai mažai. Jei tokį klientą turėsime vieną, iš to ir bankui nelabai bus naudos“, – pripažino V.Baltuškonis.
