"Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) žvejams pradėta taikyti 12 apribojimų, - sakė individualios įmonės savininkas Vytautas Stančaitis. - Kai kuriuos savo žvejybinius laivus pertvarkiau į rekreacinius, ėmiau plukdyti turistus. Susidūriau su kita problema - dabar ne prie kiekvieno kranto galiu prisišlieti. Kas bus įsteigus poligoną? Juk tada draudimų padaugės. Nebegaliu planuoti savo verslo."

Įsipareigojo Briuseliui

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius aiškino, esą steigti biosferos poligoną reikalauja stojimo į ES įsipareigojimai. Jie skatina išsaugoti retas paukščių ir žuvų rūšis, jų buveines ir migracijos kelius.

"Tai padaryti Lietuva įsipareigojo prieš stodama į ES, tačiau iki šiol nepadarė, - įrodinėjo pareigūnas. - Negana to, pernai birželį dėl netinkamo laukinių paukščių apsaugos direktyvos vykdymo pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Tačiau poligone būtų taikomi švelnesni reikalavimai ūkinei veiklai nei draustiniuose ar rezervatuose."

A.Klimavičius tikino, kad poligono teritorijoje verstis žvejyba nebus uždrausta, tačiau pasitraukimas iš šio verslo bus skatinamas įvairiomis išmokomis.

Ši žinia žvejams pasirodė juokinga. Įmonės "Drevernos žvejas" savininkas Virginijus Kirsnickas tokius pažadus pavadino nerealiais:

"Europos paramos negausime, nes ji skiriama tik tiems, kurie traukiasi iš jūrinių, o ne vidaus vandenų žūklės plotų. Juk pagal Žuvininkystės įstatymą, kuris reguliuoja visą Lietuvos verslinės žūklės ūkį, Kuršių marios yra tik didelis ežeras vidaus vandenyse. Gaudantiesiems žuvis vidaus vandenyse tokios kompensacijos nepriklauso, o poligono nuostatuose nenumatytas kompensavimo mechanizmas."

Paliestų ir pramogas

Steigiamo biosferos poligono ribos šiaurinėje Kuršių marių dalyje sutampa su Klaipėdos miesto riba, vakarinėje - su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, rytuose eina Lužijos botanikos ir Kliošių kraštovaizdžio draustinių vakarinėmis ribomis, pietuose - Svencelės pievų botanikos zoologijos ir Kintų botanikos draustinio bei Nemuno deltos regioninio parko ribomis. Iš viso poligonas užimtų 31,4 tūkst. hektarų.

Visoje Kuršių marių Lietuvos teritorijoje būtų draudžiama medžioti vandens paukščius, išskyrus kormoranus. Vandens transportas plauktų tik pažymėtais keliais, o burlentės, vandens motociklai - tik specialiai įkurtose zonose. Prie Kuršių marių ir jose būtų negalima rengti ilgesnių kaip paros trukmės sporto ir poilsio renginių.

Nauda – rusams

Šiuo metu Kuršių mariose žvejoja apie 150 mažųjų laivų ir valčių, priklausančių 70 žvejybos įmonių.

Žvejybos įmonių asociacijos "Lampetra" tarybos narys Virginijus Domarkas įsitikinęs, kad tokie draudimai bus naudingi rusams: "Mes uždrausime žvejoti savo Kuršių marių dalyje, tad daugiau žuvų liks rusams. Iš jų mes pirksime tas pačias žuvis, tačiau už daug didesnę kainą."

Žvejams taip pat užkliuvo neištesėtas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės pažadas, kad rengiant poligono nuostatus su jais bus tariamasi.

"2006 metų vasarį ji raštu "Lampetros" asociacijai atsakė, kad upinių žiočių ir lagūnų natūralių buveinių apsaugos bendrieji reikalavimai jokių apribojimų žvejybai nenumato, o prieš steigiant specialią saugotiną teritoriją vyks diskusijos su visomis suinteresuotomis šalimis, taip pat ir žvejų organizacijomis. Tačiau projektas parengtas be mūsų pastabų. Be to, apie šį viešą svarstymą sužinojome tik prieš dvi dienas. Ir net ne iš R.Baškytės, o iš Priekulės seniūno, - piktinosi V.Kirsnickas. - Pateikti savo pastabas turėjome tik per dvi dienas, o rengėjai galėjo į jas gilintis beveik metus."