Prieš dvylika metų pradėjusi statyti namą, šeima nė neįtarė, kokį vargą teks patirti. Žmonės sako, jog priversti gyventi lyg kalėjime, nes gamyklos ištisą parą skleidžiamas triukšmas, garinamos medienos kvapas ir dulkės neleidžia atidaryti langų. Juos tenka valyti kelis kartus per savaitę.
„Apie pasisėdėjimą vasarą kieme ar skalbinių džiovinimą lauke galime tik svajoti“, – kalbėjo moteris.
Tikrina tik už pinigus
Savo ir artimųjų sveikata susirūpino netoli gamyklos esančių Jaunystės, Spindulio, Šienpjovių gatvių gyventojai. Jie surinko apie 500 parašų ir įteikė juos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Apskrities gydytojo tarnybai.
„Prašome imtis priemonių, kad gyventojai nebekentėtų nuo bendrovės „Klaipėdos mediena“ išmetamų teršalų“, – teigiama dokumente.
Jį pasirašė ir gamyklos kaimynystėje esančios Klaipėdos policijos mokyklos kursantai, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos darbuotojai bei studentai.
Pasirašiusieji tvirtino, kad gamykla daugiausiai dūmų ir kvapų paleidžia vakarais ir švenčių dienomis, kai kontroliuojančios įstaigos nedirba.
„Už rankos niekas nepagavo, o laboratorija naktimis nedirba, vakare nurimus vėjui dūmai neišsisklaido, jie slenka pažeme, todėl ir atrodo, kad tarša didesnė. Dieną dulkes išpusto vėjas“, – paaiškino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos laboratorijos Klaipėdos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Gediminas Matutis.
Panorėję, kad jų teritorijoje laboratorijos specialistai išmatuotų oro taršą, gyventojai turi susimokėti kelis šimtus litų.
Nuo praėjusių metų liepos Visuomenės sveikatos centro darbuotojai į vietą atvyksta tik gavę skundą. Tačiau jie taršą matuoja gyventojų butuose, tikrinti lauke – nebe jų funkcija.
Uždarė faneros cechą
Bendrovės „Klaipėdos mediena“ generalinis direktorius Viktoras Adomaitis neigė, kad gamykla vakarais ir per šventes dirba intensyviau. Tai neįmanoma dėl specifinės gamybos technologijos.
Jo teigimu, yra daroma viskas, kas įmanoma, kad gamykla skleistų kuo mažiau triukšmo ir kvapo.
„To, ko reikalauja gyventojai, šimtu procentų pasiekti neįmanoma. Medienos kvapo mes nepaslėpsime. Užjaučiu gyventojus, namo čia nenorėčiau“, – tikino V.Adomaitis.
Pernai bendrovė uždarė daug rūpesčių kėlusį faneros cechą, rengiasi pirkti brangius filtrus, kurie maksimaliai sumažintų išmetamų medienos dulkių kiekį. Tačiau gyventojai tikino jokių teigiamų pokyčių nepajutę.
„Tų žmonių paklausiau, kur jie žiūrėjo, kai prie fabriko statėsi namą? Mes sklypų šioje teritorijoje nedalijome, o gamykla stovi čia daugiau kaip šimtą metų. Juk yra pakankamai vietos statyti namą ir toliau nuo fabrikų“, – stebėjosi bendrovės vadovas.
Apsaugos nebeliks?
Gavęs gyventojų skundą su parašais, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pavedė Jūrinių tyrimų centro specialistams išmatuoti taršos lygį aplink gamyklą.
„Kol kas aišku tai, kad oro tarša viršija normą. Kai žinosime skaičius, su bendrove kalbėsime jau kita kalba. Gyventojų skundai yra pagrįsti ir mes į juos reaguosime. Surinksime daugiau įrodymų ir pareikalausime įmonės atsakomybės“, – žadėjo departamento direktorius Andrius Kairys.
Gamybinių gigantų kaimynystėje įsikūrę klaipėdiečiai ramybės negalės tikėtis dar ilgai.
Sveikatos apsaugos ministerija rengia projektą, kurį įgyvendinus sanitarinės apsaugos zonų, skiriančių gamyklas ir gyventojus, gali visai nelikti. Verslininkų organizacijos siekia, kad zonos būtų sumažintos iki 50-100 metrų. Taip atsirastų daugiau vietos plėstis.
„Sieksime priimti tokį sprendimą, kuris tenkintų visas puses, tačiau svarbiausia, kad nenukentėtų gyventojų sveikata“, – ramino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Pagal dabar galiojančią tvarką sanitarinė didesnė apsaugos zona nustatoma chemijos pramonės įmonėms.
Daugybė įmonių, anot A.Ščeponavičiaus, sanitarinės apsaugos zonos apskritai nėra įregistravusios. Galutinį sprendimą priims Vyriausybės strateginio planavimo komitetas.
