„Per metus tai kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų, tačiau darbuotojai geriau jaučiasi, padidėjo jų darbingumas“, – sakė E.Beseckas.
Idėja steigti premiją nerūkantiesiems gimė apskaičiavus, kad įmonėje nikotinui vergauja vos trys darbuotojai iš septyniolikos.
„Kolegos buvo priversti kęsti tabaku „kvepiančius“ bendradarbius, todėl ir nusprendėme imtis priemonių. Kolektyvas šį sprendimą sutiko plojimais, – neslėpė pašnekovas. – Dabar nė vienas įmonės darbuotojas neberūko. Tiesa, akcijai įsivažiuoti prireikė trejų metų.“
Sutaupoma laiko ir sveikatos
Darbdaviai suskaičiavo, kad darbe per dieną rūkymui darbuotojai vidutiniškai skiria 20 minučių ir daugiau, o tai sudaro apie 5 valandas per mėnesį.
„Nerūkantieji šį laiką gali skirti darbui arba mankštai. Tuo ir motyvuotas mūsų sprendimas žalingo įpročio neturintiems darbuotojams mokėti daugiau“, – pasakojo E.Beseckas.
Su tokiu įmonės sprendimu sutinka ir medikai.
„Nerūkantis žmogus yra aktyvesnis ir darbingesnis, sumažėja galimybė susirgti. Įmonei tai naudinga, nes darbuotojai mažiau serga, todėl gali daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui“, – samprotavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga.
Pasak gydytojo, premijos už nerūkymą negalėtų būti laikomos rūkančiųjų diskriminacija. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys netgi gali nepriimti į darbą rūkančio žmogaus, ir tai nebus laikoma žmogaus teisių pažeidimu.
„Verslininkai nori, kad į darbą būtų žiūrima atsakingai, ypač įmonėse, kuriose dirbama su degiomis ar sprogiomis medžiagomis“, – aiškino A.Veryga.
Darbuotojų sąžinės reikalas
„Daugelis naujų darbuotojų nustemba sužinoję mūsų politiką, tačiau dar nė vienas dėl to neatsisakė darbo. Tiesa, dauguma atėjo neturėdami šio įpročio“, – juokėsi E.Beseckas.
Ar asmuo iš tiesų meta rūkyti – jo sąžinės reikalas, tačiau darbe to nuslėpti neįmanoma. „Net jei namie jie ir surūko vieną kitą cigaretę, tačiau nerūko visą darbą dieną – tai jau didelis laimėjimas“, – įsitikinęs „Elgertos“ komercijos direktorius.
Vis dėlto pašnekovas svarstė, kad piniginė premija vargu ar gali būti pagrindinis motyvas asmeniui atsisakyti žalingo įpročio. Tai greičiau viena iš priemonių priversti žmogų susimąstyti.
Jei darbuotojas vėl pradėtų rūkyti, nebegautų priedo prie atlyginimo. Tačiau iki šiol tokių atvejų nepasitaikė.
Valstybė padėti negali
„Gal ir nebloga mintis“, – šyptelėjo „Elgertos“ komercijos vadovas paklaustas, ar nebandė ieškoti pagalbos valstybinėse institucijose. Vis dėlto verslininkas pripažino, kad iš valdžios daug tikėtis neverta.„Jei tik turėtų lėšų, valstybė galėtų efektyviai mažinti rūkalių skaičių. Tai būtų daug geresnė priemonė nei draudimai. Žinoma, tokių pinigų valstybė niekada neturės ir negalės skirti, – E.Beseckui antrino A.Veryga, – Lieka tik sveikinti tokias verslo iniciatyvas ir palinkėti sėkmės.“
Tabako kontrolės programoje numatyta apie 0,5 mln. litų rūkymo prevencijai. Šie pinigai skirti 2007–2010 m., tad ištekliai tikrai riboti.
„Deja, tiesiogiai valstybė įmonėms padėti negali. Žinoma, jei būtų svarstoma kokia mokestinių lengvatų sistema, Sveikatos apsaugos ministerija būtinai paremtų tokį įstatymo projektą“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
