Gyventojai prognozuoja Lietuvos ekonomikos pagerėjimą

Gyventojai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais šalies ekonomika augs ir tai leis jiems daugiau sutaupyti - teigiamos prognozės vartotojų pasitikėjimo rodiklį kilstelėjo dar vienu punktu iki aukščiausio per visą tyrimo laikotarpį lygio - minus 17 punktų.

"Palyginti su spalio mėnesiu, respondentai geriau vertina šalies ekonomikos perspektyvas ir savo namų ūkio finansinę padėtį: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą ir respondentų, besitikinčių nors kiek sutaupyti", - teigiama Statistikos departamento pranešime Eltai.

23 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės - tai 3 proc. daugiau nei prieš mėnesį. 20 proc. prognozavo pablogėjimą - 1 punktu mažiau nei spalį. 48 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati - 1 punktu daugiau nei spalio mėnesį.

Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 13 proc. respondentų tikėjosi pagerėjimo - o tai 2 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį, 18 proc. - pablogėjimo, arba tiek pat, kiek ankstesniame tyrime. Daugiau kaip pusė (58 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis. Spalį tokių respondentų buvo 56 proc.

Paprašyti įvertinti savo šeimos finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, daugiau kaip pusė (57 proc.) respondentų nurodė, jog jų finansinė padėtis nepasikeitė, 9 proc. respondentų atsakė, kad jų padėtis pagerėjo, o 33 proc. - pablogėjo.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis ryškiai skyrėsi mieste ir kaime. Lapkritį mieste jis buvo minus 16, kaime - minus 20. Tiek mieste, tiek kaime jis buvo 1 punktu didesnis nei spalį. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, miesto gyventojai kiek optimistiškiau vertino nedarbo lygio kitimą, taip pat savo galimybes nors kiek sutaupyti, kaimo respondentai geriau vertino savo galimybes sutaupyti, nors kartu padaugėjo respondentų, prognozuojančių savo šeimos finansinės padėties pablogėjimą.

Paprašyti apibūdinti dabartinę jų padėtį, 54 proc. miesto ir 55 proc. kaimo respondentų nurodė, jog jie vos suduria galą su galu, 29 proc. miesto ir 24 proc. kaimo respondentų atsakė, kad jie nors truputį sutaupo, atitinkamai 10 proc. ir 17 proc. - lenda į skolas. Per artimiausius 12 mėnesių nors kiek sutaupyti tikėjosi 24 proc. miestiečių ir 19 proc. kaimo gyventojų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje buvo žemiausias tarp Baltijos šalių (Lietuvoje - minus 17, Estijoje - minus 6, Latvijoje - minus 8), tačiau didesnis nei šalyse, siekiančiose narystės ES, - jų rodiklio vidurkis buvo minus 25. Lenkijoje pasitikėjimo rodiklis praėjusį mėnesį buvo minus 34 proc. Europos Sąjungos valstybėse vartotojų pasitikėjimo rodiklis siekė minus 11 proc.