„Tik 62 proc. dienų per metus yra darbo, tad dar atsiradus papildomų laisvadienių dirbti lyg ir nebėra kada“, – apmaudo neslėpė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Nors išsamiai apskaičiuota nebuvo, spėjama, kad per vieną papildomą šventinę dieną šalies biudžetas netenka apie 100–150 mln. litų.

Pasak J.Guzavičiaus, jau matyti tokios prabangos rezultatai: streikuoja mokytojai, nerimsta kiti mažas pajamas gaunantys darbuotojai, o papildomų pinigų biudžete nėra.

Labiausiai nukenčia darbininkai

Darbdaviai piktinasi, kad kaskart vis ilgesnį poilsio dienų sąrašą tvirtinantys parlamentarai galvoja tik apie tai, kaip įtikti rinkėjams.

„Jei bus klausiama, ar žmonės nori švenčių, tačiau nutylima apie poveikį darbo užmokesčiui ir šalies ekonomikai, atsakymas visada bus teigiamas. Be to, Lietuva pagal darbo našumą atsilieka nuo Europos kone 50 proc.“, – sakė J.Guzavičius.

Papildomi laisvadieniai mažina ir darbuotojų, gaunančių valandinį atlyginimą, uždarbį. Šie kiekvieną laisvą dieną gali prarasti apie 100 litų.

„Darbuotojai tikrai nesižavi papildomais laisvadieniais. Tokiais valdžios sprendimais kenkiama Lietuvos ekonomikai“, – tiesiai pareiškė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas ir bendrovės „Audėjas“ vadovas Jonas Karčiauskas.

Pasak verslininko, laisvadieniai labiausiai džiugina biudžetinių įstaigų darbuotojus, kurių atlyginimas yra fiksuotas ir nuo darbo valandų bei veiklos rezultatų nepriklauso.

Trūksta aiškios sistemos

Ekonomistai taip pat sutinka, kad nedarbo dienos stabdo šalies ūkį, tačiau įžvelgia ir laisvadienių teikiamą naudą.

„Iš dalies valstybė negauna pajamų, tačiau pailsėti darbuotojui taip pat svarbu. Tai didina jo darbo našumą“, – pasakojo Vilniaus universiteto socialinių mokslų habl. dr. prof. Vytautas Pranulis.

Ekonomistas pabrėžė, kad šiaip jau laisvadieniai nėra blogai, tačiau trūksta aiškios sistemos, šventinės dienos ir jų skaičius kasmet skiriasi.

„Tokią painiavą ypač jaučia įmonės, kurios turi tarptautinių ryšių, savo produkciją eksportuoja “, – dėstė V.Pranulis.

Verslininkų taip pat nežavi chaotiškas laisvadienių grafikas, tačiau valdžios planai sukelti visas dienas į savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų metų – irgi ne išeitis. „Gamybai šis laikotarpis pats svarbiausias, baigiami visi metiniai užsakymai. Jei jau taip nori, galėtų laisvas dienas kelti po Naujųjų metų, tačiau tai sprendžia „pateptieji“, – ironizavo J.Karčiauskas.

Verslininkų – dvi stovyklos

Kol vieni verslininkai patiria nuostolius, kiti trina rankas ir skaičiuoja papildomą uždarbį. Laisvadieniais suklesti alkoholio prekyba, paslaugų ir pramogų verslas.

„Kaip ir savaitgaliais, laisvadieniais mūsų apyvarta pašoka apie 30–40 proc.“, – patikino bendrovės „DC Holdingas“, sostinėje valdančios kavinių tinklą „Double Coffee“, direktorė Laura Vyšniauskaitė.

Verslininkė įsitikinusi, kad papildomi laisvadieniai ir darbuotojams suteikia galimybę užsidirbti: „Už darbą šventinėmis dienomis apmokama dvigubu valandiniu tarifu. Tie, kas yra linkę dirbti ir uždirbti, darbu papildomais laisvadieniais nesiskundžia.

Kiti viešojo maitinimo srities atstovai situaciją vertina atsargiau. „Jei per vieną laisvą dieną klientų sulaukiame daugiau, tai kitą jų sumažėja. Apskritai per ilgąsias šventes žmonės į kavines neina“, – teigė „Vičiūnų“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir maitinimo tinklas „Katpėdėlė“, vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Valdžia nuostolių neskaičiavo

Ministerijų klerkai nelinkę dramatizuoti padėties.

„Tikslių skaičiavimų nėra, nes tam neturime išteklių. Vienareikšmiškai negalime sakyti, kad visas ūkis sustoja – laisvą dieną gamybą nutraukia ne visos pramonės šakos. Kitos sukuria dar daugiau pridėtinės vertės“, – valdžios sprendimus teisino Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė.

Nors skaičiavimų ir nėra, valdininkai vertina, kad šalies biudžetas per laisvą darbo dieną netenka apie 100–150 mln. litų.

„Pavienių sektorių neanalizuojame, tačiau dėl laisvadienių turbūt labiausiai nukenčia gamintojai, o paslaugų sektorius dirba našiau“, – apibendrino G.Balčytytė.

Šventė Papildomas laisvadienis Iš viso laisvų dienų

Vasario 16 d., šeštadienis vasario 18 d., pirmadienis 3 (Š, S, Pr)

Kovo 11 d., antradienis kovo 10 d., pirmadienis 4 (Š, S, Pr, A)

Kovo 23 d., sekmadienis kovo 25 d., antradienis 4 (Š, S, Pr, A)

Gegužės 1 d., ketvirtadienis gegužės 2 d., penktadienis 5 (K, Pn, Š, S, Pr (su Motinos diena)

Birželio 24 d., antradienis birželio 23 d., pirmadienis 4 (Š, S, Pr, A)

Liepos 6 d., sekmadienis liepos 7 d., pirmadienis 3 (Š, S, Pr)

Lapkričio 1 d., šeštadienis Lapkričio 3 d., pirmadienis 3 (Š, S, Pr)

Darbo kodekso viražai

2005 m. pabaigoje įsigaliojusio Darbo kodekso 162 straipsnis numato, kad su savaitgaliu sutampančios valstybinių švenčių dienos turi būti perkeliamos į artimiausią darbo dieną.

Kasmet Seimas svarsto laisvadienių klausimą, tačiau sprendimų nepriima. Kol kas siūlomi trys projektai: Tėvo dienai ir Konstitucijos dienai suteikti valstybinės šventės statusą ir į artimiausią darbo dieną neperkelti tradicinių sekmadieninių švenčių (Velykų, Motinos ir Tėvo dienų); perkelti visas kompensuojamas dienas į savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų metų; kompensuojamas dienas pridėti prie darbuotojų atostogų.

Prie laisvadienių klausimo Seimas žada grįžti per pavasario sesiją, tačiau abejojama, ar artėjant rinkimams politikai ryšis daryti nepopuliarius sprendimus.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Internetas gali sužlugdyti karjerą

Premjeras slėpynių detektyvas

Sutuoktiniai kaunasi dėl dukros