Šalyje sparčiai vystoma pramonė formuoja naują vartotojų sluoksnį bei kylančius jų poreikius, skatina statybų plėtrą, importą bei formuoja įvairių paslaugų, tame tarpe ir logistikos, sektorių. Būtent pastaroji priežastis ir yra magnetas, traukiantis Lietuvos verslininkų dėmesį į šią šalį. Tačiau, užsieniečiui, ypatingai iš Vakarų, siekiančiam pradėti verslą Kazachstane, gali tekti susidurti su sunkumais, susijusiais su šios šalies kultūra bei tradicijomis.
Kita vertus, tai nėra didelė kliūtis, kazachų tarptautinio bendradarbiavimo ribos plečiasi. Tai įrodo nuolat didėjantys teigiami ekonominiai rodikliai.
Kazachstano naftos ir dujų eksportas nesuvaldomai auga – per devynis 2007 metų mėnesius iš šalies buvo išvežta apie 46 mln. tonų naftos ir dujų – tai yra apie 11,5 proc. daugiau 2006 metais. Dėl palankių pasaulinių naftos kainų ir augančio eksporto Kazachstano ekonomika ir toliau sėkmingai augs, šalies vartotojų paklausa didės, keisis pati vartojimo kultūra. Tuo tarpu importą į šią šalį lemia tai, jog Kazachstano pramonė kol kas nespėja patenkinti ją pralenkiančių vartotojų poreikių. Dažniausiai į šalį vežama medikamentų, statybinių medžiagų, drabužių, tekstilės, popieriaus gaminių bei informacinių technologijų iš užsienio. Rinkos ekspertai pripažįsta, jog tai paklausios prekės iš užsienio šios šalies rinkoje.
Ypatingai akivaizdūs ir spartūs pokyčiai vyksta Kazachstano statybų sektoriuje, jo vystymasis įgauną ypatingą pagreitį. Per du metus nuo 2005- tųjų vien gyvenamųjų namų statybai skirtas plotas siekė 11,2 mln. kv. metrų. Investicijos į šį sektorių vien 2007 metais siekė 2.81 trilijonų tengių (Kazachstano piniginis vienetas - 100 tengių – apie 1,9 lt). Pastaraisiais metais Lietuvos verslininkai itin susidomėjo statybomis šioje Vidurio Azijos šalyje. Lietuvos ambasadorius Kazachstano Respublikoje R.Kozyrovičius taip pat pažymi, jog stebina šalies sostinės Astanos, buvusios sostinės Almatos bei nafta garsėjančio šalies miesto Aktau statybų mastai, netikėti architektūriniai sprendimai, didžiulis architektų, statybininkų, investuotojų iš Vakarų bei Lietuvos dėmesys.
Kazachų vartotojų sluoksnis kinta, darosi vis reiklesnis, jų poreikiai didėja. Tai lemia, kad šalyje yra dar daug neužpildytų rinkų. Kazachai tampa vis reiklesni vartojimo prekėms, jų nebetenkina pigios kiniškos produkcijos kokybė, formuojasi kokybiškesnių bei prabangos prekių rinkos. Dėl šios priežasties importu į Kazachstano rinką suinteresuoti ir Lietuvos verslininkai.
Kazachiško verslo supynės – nuo galimybių iki kliūčių
Remiantis Lietuvos Respublikos prekybos su užsienio šalimis (kurių yra apie 170) duomenimis, Kazachstanas 2007 metų sausio rugsėjo mėnesiais užėmė 21 vietą pagal prekybos apyvartą, pagal eksportą – 16 (640 mln. Lt), importą – 28 (140 mln. Lt.). Lyginant su 2006 metų duomenimis, eksportas į Kazachstaną išaugo 52 procentais. Tokie skaičiai akivaizdžiai parodo Lietuvos verslininkų susidomėjimą augančia Vidurio Azijos šalies rinka.
Deja, šie skaičiai parodo tik gražiąją verslo Kazachstane pusę. Tuo tarpu, ypatingai svarbu suvokti, jog norint pradėti verslą Kazachstane, gali iškilti daugybė kliūčių, kartais ne viskas klostosi taip, kaip norisi. Ypatingai svarbu atsižvelgti į šios šalies visuomenės bei verslo kultūrą, kurios glaudžiai siejasi. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog didžioji dalis kazachų yra musulmonai, kurių kultūra ir mastymas gerokai skiriasi nuo lietuvių krikščionių. Čia, kaip ir visose Azijos šalyse, ypatingai vertinamos tradicijos, kurios yra nekintamos.
Paprastai, norint pradėti verslą naujoje rinkoje, pirmiausia yra atliekama išsami jos analizė bei vertinimas. Šiuo požiūriu Kazachstanas suteikia privalumų – čia akivaizdus tiek politinis, tiek ekonominis stabilumas leidžia rinkos naujokui greičiau susiorientuoti situacijoje.
Nuo 1990 metų, kuomet šalis, atgavo nepriklausomybę, ekonominiai vystymosi tempai buvo ganėtinai lėti. Tačiau 2000 metais pradėjusios sparčiai kilti pasaulinės naftos kainos gerokai įtakojo ir Kazachstano situaciją – šalies ekonomikos augimą. Gausūs gamtiniai ištekliai ir jų pardavimas aukštomis kainomis turtino šalį. Pradėjo kilti gyvenimo lygis, pakito situacija versle – atsirado daugiau galimybių ir įvairovės.
Situacija iš dalies gerėja ir dėl autoritarinio Kazachstano Respublikos vadovo N.Nazarbajevo valdymo, orientuoto į ekonomikos vystymą bei stiprinimą – nedarbas nuolatos po truputį mažėja. BVP augimas pastaraisiais metais siekia 10 procentų. Skatinamos investicijos bei sudaromos palankios sąlygos investitoriams – mažesni mokesčiai, tam tikros lengvatos. Šalies politikoje pastebima, jog valdžia yra suinteresuota investicijų į šalį pritraukimu, siekia išsaugoti ekonominį stabilumą bei palankias verslui ekonomines sąlygas. Kitaip sakant, atrodytų, jog Kazachstanas – ideali šalis investicijoms ir verslui.
Kodėl verta susidraugauti su kazachu?
Vis dėlto iškyla problema, kad dalis bendrovių nesutinka su valdžios politika ir dar nėra psichologiškai pasirengusios bendravimui su investuotojais. Taip pat kazachams būdingas azijiečių bruožas – kolektyvizmas. Tai be abejonės sąlygoja, jog verslas ne visada atskiriamas nuo socialinių ryšių, dažnai organizuojamas tik su pakankamai gerai pažįstamais ir patikimais žmonėmis ar giminėmis. Tai yra didžiulis barjeras užsieniečiui, juo labiau, jei jis nėra gerai susipažinęs su šalies kultūra bei tradicijomis.
Norint pradėti verslą Kazachstane, reikia turėti pakankamai kantrybės, tiek siekiant užmegzti verslo santykius su kazachais – visų pirma reikia užmegzti socialinius santykius, tiek susidūrus su biurokratinėmis valstybės institucijomis. Taip pat užsieniečiui gali būti neįprastas kazachų darbo tempas – jie dirba kur kas lėčiau nei vakariečiai, be to, jiems įprastos pertraukos darbo metu, skirtos musulmoniškai maldai. Taigi, pasitikėjimą užsienietis šioje šalyje gali įgyti tik būdamas pakantus tradicijoms, kultūrai, religijai, mokantis rusų kalbą ir nevengiantis leisti laiko tiesiog bendraujant. Verslo ryšiai priklauso tik nuo socialinių ryšių ir jų palaikymo.
Užsienio verslininkai taip pat turėtų suvokti, kad vietinių darbuotojų darbo principai bei kokybė taip pat skiriasi nuo įprasto vakarietiško darbo, skiriasi darbuotojų atsakomybė už savo darbą bei darbo vietą ir naudojamas priemones. Tačiau, kita vertus, situacija gerėja ir atsiranda vis daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kuriais galima pasitikėti ir vertinti.
Žvelgiant į sėkmingus verslo tarp lietuvių ir kazachų sandėrius galima apibendrintai sakyti, jog investicijos į šią šalį gali būti tikrai palankios, priėjus tam tikrų kompromisų dėl bendravimo ir bendradarbiavimo.
Pradedant ir plėtojant verslą Kazachstane, ypatingai svarbi tampa logistika. Tokią jos reikšmę lemia dideli atstumai tarp Lietuvos ir Kazachstano. Todėl vertinga plačiau aptarti krovinių ekspedijavimo į Rytų Aziją būdus.
Versle su Rytais vertinkime patirtį
Rytų Azijoje vis dar dominuoja kelių transportas, tačiau vis populiaresnis ir konkurencingesnis tampa krovinių gabenimas geležinkeliais. Tai neabejotinai lemia išaugusios pasaulinės kuro kainos. Tuo tarpu gabenimas geležinkeliais brangsta ne taip sparčiai, kaip keliais. Kalbant apie krovinių gabenimą iš Lietuvos į Kazachstaną, taip pat įvertinamas ir tolimas atstumas, kurį patogiau įveikti traukiniais nei kelių transportu.
Europos verslininkams, užsiimantiems eksportu į Kazachstaną taip pat reikėtų įvertinti multimodalinių pervežimų privalumus - krovinį iki ES sienos gabenti patogiu autotransportu, o nuo sienos – geležinkeliu.
Kitaip sakant, eksportuotojams į Kazachstaną labiausiai reikėtų suvokti azijietiškus verslo ypatumus, o jei tai padaryti yra sunku, vertėtų paieškoti ekspedijavimo bendrovių, kurios Kazachstane ar kitose Rytų Azijos šalyse turi įsteigusios savo padalinius.
