Panaudojama vis daugiau
Europos Komisijos komisarės Danutos Hübner duomenimis, iki 2006-ųjų Lietuva buvo tarp atsiliekančiųjų – panaudota vos 63 proc.
Tačiau, kaip teigia komisarė, situacija naujosiose ES narėse gerokai pasikeitė 2007-aisiais, tada panaudota tiek europinės paramos, kiek per 2004, 2005 ir 2006 m. kartu sudėjus.
Tai patvirtino ir Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas. Pasak jo, kasmet struktūrinės paramos panaudojama vis daugiau, o pernai iš ES pinigų sugebėta „paimti“ apie 900 mln. litų – beveik tiek, kiek per trejus metus nuo 2004-ųjų.
„Realiai parama pradėta naudoti tik 2005 m., iki tol nemažai laiko truko parengiamieji darbai, tvirtinti įvairūs dokumentai, skelbti kvietimai, paraiškos teiktos ir vertintos. Dabar mums liko užbaigti darbus ir panaudoti likusias lėšas“, – sakė R.Kriščiūnas.
Rūpindamasi, kad projektai būtų baigti laiku, Vyriausybė įpareigojo Finansų ministeriją kas mėnesį teikti informaciją apie projektus, vykdomus iš ES lėšų.
Finansuos iš biudžeto
Valdžios akiratyje atsidūrė ir iš Sanglaudos fondo finansuojami aplinkosaugos projektai, kurių įgyvendinimas iki šiol pakibęs ant plauko. Vandentiekio ir nuotekų valymo bei namų ūkių prijungimo prie šių sistemų projektai vykdomi visose 60 šalies savivaldybių. Trečdalyje jų nekilo jokių kliūčių įgyvendinant projektus, jie buvo pradėti laiku, todėl lėšų pakako.
Kaip aiškino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Kastytis Tuminas, daugelis savivaldybių, apsispręsdamos naudoti Sanglaudos fondo paramą, neturėjo nei detaliųjų planų, nei techninio įvertinimo.
„Visi skaičiavimai buvo apytiksliai, o kai atsirado detalieji ir techniniai planai, paaiškėjo, kad darbų kainos didesnės, nei buvo numatyta. Kadangi Europos Komisija neleido numatyti kainų pokyčio, projektų pabrangimo riziką teko prisiimti šaliai, kuriai suteikiama Sanglaudos fondo parama“, – dėstė jis.
Vyksta derybos
Paaiškėjus, kad aplinkosaugos projektai gerokai pabrango, kilo grėsmė, kad jie nebus įgyvendinti, savivaldybės nebegalėjo rasti įmonių, kurios sutiktų vykdyti darbus už numatytas lėšas. Finansų ministerija pradėjo derėtis su savivaldybėmis dėl papildomo projektų finansavimo.
Šiuo metu jau baigtos derybos su 17 savivaldybių, šiems projektams iš valstybės biudžeto numatyta skirti apie 400 mln. litų ir apie 180 mln. litų – iš savivaldybių biudžetų. Per mėnesį tikimasi susitarti dar su 22 savivaldybėmis.
Tačiau, kaip sakė K.Tuminas, net ir papildomai skirtų lėšų nepakaks projektams iki galo įgyvendinti, teks atsisakyti dalies objektų statybos ar rekonstrukcijos, arba darbai bus išskaidyti etapais ir finansuojami jau iš 2007–2013 m. numatytų ES lėšų.
„Blogai, kad už kito finansinio periodo pinigus galėsime padaryti mažiau, nei galėjome už 2004–2006 m. programos lėšas“, – apgailestavo K.Tuminas.
Bankrutavusi parama
Lietuvoje ypač garsiai nuskambėjo kelios istorijos, kai įmonės, panaudojusios milijonus siekusią ES paramą, nutraukė veiklą ar bankrutavo. Savo galimybes pernelyg optimistiškai vertino maisto pramonės įmonės, ypač mėsos perdirbimo sektoriaus.
Daugiausia bankrotų tarp SAPARD lėšų gavėjų – 4 bendrovių. Dar 2 įmonės likviduotos. Tarp nelaimėlių – „Čečeta“, „Vilniaus mėsa“ ir kt. Šių įmonių plėtrai skirta beveik 15 mln. litų parama.
R.Kriščiūno teigimu, paramą gavusių įmonių bankrotai nėra blogo agentūrų ar projektų vertintojų darbo padarinys. Tai prasto įmonių pasirengimo pavyzdžiai: verslininkai pernelyg optimistiškai vertino savo galimybes ir pasiryžo plėtrai, tačiau neatrado naujų rinkų, neatlaikė konkurencijos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo susigrąžinti paramą, tačiau kol kas iš bankrutavusių įmonių sugrįžo tik 5,6 mln. litų. Dėl likusios sumos tebevyksta ginčai teismuose.
Paramos neskuba grąžinti ne tik bankrutavusios įmonės, tačiau ir tie paramos prašytojai, kurie tiesiog nevykdė sutarčių sąlygų. Neseniai ūkio ministro įsakymu buvo nutraukta sutartis su įmone PRPC, ketinusia renovuoti poilsio namus „Dalia“. Įmonei jau buvo išmokėta daugiau kaip 1,14 mln. litų, dabar ministerija siekia susigrąžinti lėšas. Pusę milijono litų iš nepareigingų pareiškėjų bando susigrąžinti APVA, per 300 tūkst. litų – Nacionalinė mokėjimo agentūra.
