Vandentiekio kolonėlėmis dažniausiai naudojasi pensininkai ir nepasiturintys žmonės, tačiau neretai įsipilti vieną kitą statinaitę vandens už dyką sustoja ir dešimtis tūkstančių litų kainuojančių automobilių savininkai.
Nuostolius skaičiuojančios bendrovės vadovai teigia, kad vandentiekio kolonėlės atgyvena, ir tikina, kad jų bus atsisakyta.
Vogti nepavojinga
Norint sugrįžti į praeitį nereikia važiuoti į rytus – Baltarusiją, Ukrainą ar dar toliau, užtektų vasarą pasivaikščioti kai kuriomis centrinėmis Panevėžio gatvėmis. Ypač tomis, kuriose įrengtos vandentiekio kolonėlės. Būtent prie šio žmogaus rankų kūrinio laikas yra sustojęs, lyg už lango vis dar būtų septintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis.
Įamžinti tokio reginio nuotraukose kartą sustojo vokiečių turistai. Pilnas autobusas pensininkų stabtelėjo prie vandentiekio kolonėlės būtent tuo metu, kai pusnuogiai romai prausėsi. Ant atsinešto kilimo, kuris jau buvo išskalbtas, sėdėjo trejetas vaikų, o jų mama trinko jiems galvas ūkiniu muilu. Buvo matyti, kad jauna čigonė pirma pasinaudojo šaltu dušu.
Lietuvius prie vandentiekio kolonėlių dažniausiai atgina daržai. Namų reikmėms vandens jie taip pat pilasi, tačiau tonomis vanduo siurbiamas agurkams, morkoms, pomidorams ir kitoms daržovėms, vaismedžiams laistyti.
„Bendrovė patiria nemenkų nuostolių, tačiau tikslios statistikos neturime, nes tokie skaičiavimai neįmanomi, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Svajūnas Mikeška. – Panevėžyje yra 45 vandenpylės. Sutartis oficialiai jomis naudotis turi 481 panevėžietis, bet ne daugiau nei 20 litrų per parą.“
Tokia yra Panevėžio miesto valdybos patvirtinta geriamojo vandens suvartojimo norma vienam asmeniui. Išeitų, kad per metus iš vandentiekio kolonėlių išleidžiama 3511 kubinių metrų vandens.
Kolonėlėse nėra įrengtų vandens apskaitos prietaisų, todėl neįmanoma nustatyti, kiek išleidžiama vandens. Žinoma, kad bendrovė per metus netenka 17 procentų viso vartotojams pateikto vandens kiekio. Jis „nugaruoja“ ir per vandentiekio kolonėles.
„Įrengti vandens apskaitos pritaisus kolonėlėse ekonomiškai neapsimoka. Pasaulinė praktika byloja, kad jei vandens tiekimo ūkyje nutekėjimai neviršija 20 procentų, investicijos nuostoliams sumažinti neatsiperka, – paaiškino S.Mikeška. – Policijos pagalbos irgi neverta prašyti, nes baudžiamoji atsakomybė už vagystę gresia tik tada, kai pavogtų daiktų vertė didesnė nei 1 MGL – 130 litų. Taigi vagį galima nubausti tik tada, kai jis pavagia beveik 800 litrų vandens.“
Patogumų nenori ir už dyką
Bendrovėje „Aukštaitijos vandenys“ jau kuris laikas svarstoma idėja, ar neekonomiškiau būtų tiems 335 sutartis pasirašiusiems vartotojams į namus už bendrovės lėšas įvesti vandentiekį
ir kolonėles panaikinti. Specialistų teigimu, kai greta namų yra vandentiekio kolonėlė, techniškai tai nebūtų sudėtinga padaryti.
Tačiau apklausa rodo, kad gyventojai nepritaria tokiai iniciatyvai. Nenoras permainų, anot bendrovės atstovų, yra todėl, kad daugelis vandentiekio kolonėlių vartotojų yra pensininkai arba neturtingi.
Galimybę įsivesti vandentiekį į savo namus turi daugelis vandentiekio kolonėlių vartotojų. Dar daugiau jų tokiomis galimybėmis galės pasinaudoti, kai bus įgyvendintas Nemuno vidurupio baseino investicinis vandentvarkos ūkio rekonstravimo projektas.
Daug kur Panevėžyje bus pakloti nauji magistraliniai vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Viso ES struktūrinių fondų remiamo projekto vertė – 26 milijonai litų. „Vandenpylės (vandentiekio kolonėlės) – atgyventas etapas ir higieniniu, ir ekonominiu požiūriu, ir jų vieta muziejuje. Vandenpylių reikia atsisakyti, ir tai bus padaryta, – „Verslo vartams“ sakė „Aukštaitijos vandenų“ direktorius Rimantas Liepa. – Bet žmonių nevalia palikt be geriamojo vandens. Tai socialiniai reikalai, į juos galbūt paprasčiau pažiūrėtų privataus kapitalo atstovai.“
Vandentiekio kolonėlės Panevėžyje atsirado septintajame dešimtmetyje. Kol centralizuotai teikiamo vandentiekio sistemos buvo mažai išplėtotos, jos tarnavo daugeliui panevėžiečių kaip vienintelis geriamojo vandens šaltinis.
