Verslininkai į diskusijas nesivelia. Kai kurie jų nusprendė ilgiau nelaukti ir leisti užsieniečiams atsiskaityti eurais. Tiesa, toks žingsnis kelia papildomų rūpesčių, nes bendrovės privalo apskaitą vesti dviem valiutomis.
Dauguma verslo atstovų oficialiai į kasą vis dėlto deda litus. Nors viešai ir nepripažįsta, verslininkai linkę žiūrėti pro pirštus, jei darbuotojai iš užsieniečių priima svetimą valiutą.
Priimami ne tik litai
Tuo įsitikino „Vilniaus dienos“ žurnalistai, atlikę nedidelį eksperimentą. Kai viename sostinės bare išgėrę alaus bandėme atsiskaityti eurais, padavėjas iš pradžių šiek tiek dvejojo. Tačiau pamatęs 5 eurų banknotą ir išgirdęs žodžius, kad grąžos nereikia, be pretenzijų paėmė pinigus, palinkėjo gero vakaro ir įdėjo eurus į kasą. Taigi alaus bokalas kainavo ne 10, o daugiau kaip 17 litų.
Eurais pavyko sumokėti už kavą ir vienoje senamiesčio užeigoje. Nė kiek nesutrikusi padavėja grąžą atnešė litais.
Taksistai žiūri įtariai
Svetimą valiutą neretai priima ir taksi vairuotojai, nors įmonių vadovai dievagojasi, kad jų darbuotojai to nedaro, lyg atsiskaityti eurais būtų nusikaltimas.
„Ne, mes priimame tik litus, nebent vairuotojai patys nusižengia“, – dienraščiui sakė bendrovės „Martono taksi“ direktorius Ričardas Kriukovas.
„Niekada nebuvo tokio atvejo, pas mus visi tvarkingai dirba, ir klientai visada moka litais. Lietuvoje galioja Lietuvos valiuta, ir jokių eurų taksistai neturi teisės imti“, – antrino taksi paslaugas teikiančios įmonės „Gedrama“ savininkas Gediminas Kukalis.
Įstatymai nedraudžia
Taksi įmonės, viešbučiai ir kitų kompanijų vadovai be reikalo kratosi euro. Pagal įstatymus bendra ES valiuta, šalių susitarimu, Lietuvoje gali būti naudojama atsiskaityti. Lietuvos bankas dar 2004 m. įteisino eurą kaip galiojančią mokėjimo priemonę. Tiesa, darbdavys turi teisę įpareigoti darbuotojus nepriimti kitos valiutos, tik litus.
„Tokia praktika dar nėra labai paplitusi, bet teisinė bazė yra suformuota. Kitas klausimas: kiek tai naudinga verslininkams, mat jie turi vesti apskaitą dviem valiutomis“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Pašnekovas pripažino girdėjęs, kad kai kurie viešbučiai didmiesčiuose sutinka priimti eurus.
„Įmonės gal ir neveda apskaitos litais ir eurais, tačiau darbuotojai sutinka padėti skubantiems klientams. Spėju, jie priima eurus, vėliau juos banke iškeičia ir į kasą padeda litus“, – asmeninę nuomonę dėstė M.Milieška.
Smulkieji prekybininkai drąsesni
Kur kas lanksčiau su užsieniečiais bendrauja gatvėse prekiaujantys smulkieji verslininkai. Šie iš pirkėjų turistų mielai priima ne tik eurus, bet ir dolerius. Užsienio valiuta už suvenyrus galima atsiskaityti ne tik sostinėje, bet ir uostamiestyje.
„Jei klientas sumokėjo eurais, grąžą atiduodame irgi šia valiuta. Kartais pasitaiko, kad sumokėjęs už suvenyrus eurais pirkėjas pageidauja grąžos litais, tuomet apskaičiuoju, kiek jam turiu grąžinti litais“, – pasakojo Klaipėdoje gintaro dirbiniais prekiaujanti Aldona (pavardė žinoma – red. past.).
Pašnekovė teigė, kad gana dažnai, ypač vasarą, turistai prašo pakeisti valiutą. „Ateina koks nors vokietis ir prašo iškeisti jam eurus į litus, nes nori nueiti į kavinę. Dažniausiai tokiems žmonėms patariu eiti į banką ir nurodau artimiausią“, – šmaikštavo Aldona.
Kainų skirtumas – kompensacija
Uostamiesčio verslininkai netgi suvenyrų kainas nurodo litais ir eurais. Nors kainų santykis beveik visada atitinka oficialų lito ir euro kursą, tačiau galima rasti prekyviečių, kur eurais nurodytą kainą pakeitus į litus, suma išeina didesnė, nei nurodyta litais.
Ant gintarinių karolių prisegtoje etiketėje parašyta kaina dviem valiutomis – 140 Lt arba 42 €. Tačiau 42 eurus pavertus į litus išeina beveik 145 litai. Panašiai surašytos ir kitų prekių kainos.
Pardavėjos paklausus, kodėl tos pačios prekės kaina skirtingomis valiutomis skiriasi, ši atsakė, kad turistas mokėdamas eurais jai ir taip pridaro rūpesčių, todėl tie keli litai tesanti maža kompensacija.
Kaimynai irgi nespjauna
Eurais be vargo galima atsiskaityti ir kitose valstybėse, nepriklausančiose euro zonai. Nors Lenkijoje euras ir nėra oficiali mokėjimo priemonė, verslininkai mielai priima ES valiutą.
„Važiavome atostogauti į Italiją. Lenkijoje stabtelėjome užkąsti, tačiau pavalgius paaiškėjo, kad kavinėje negalima atsiskaityti banko kortelėmis, o zlotų neturėjome. Pasakiau, kad turime eurų. Padavėja nedvejodama paėmė ES valiutą. Kai padaviau 20 eurų, ji išsitraukė skaičiuotuvą, suskaičiavo ir net grąžą atidavė eurais“, – kelionės įspūdžiais dalijosi vilnietis Tomas R.
Bankomatas užsieniečiams
Keliautojų patogumui eurais, o kartais ir abejų šalių valiuta galima atsiskaityti ir kai kuriose pasienio parduotuvėse bei degalinėse.
„Kartą važiuodamas į Lenkiją sustojau „Lukoil“ degalinėje įsipilti benzino, nes Lietuvoje jis gerokai pigesnis, bet atėjęs mokėti pastebėjau, kad neturiu litų – tik eurus ir zlotus, o kortelė buvo subraižyta ir nepavyko ja atsiskaityti. Degalinės darbuotojas paėmė eurus“, – pasakojo sostinėje dirbantis Rimas Savickas.
Nepaisant to, kad nei Lenkijoje, nei Lietuvoje euras nėra oficiali valiuta, pasienio degalinėse galima rasti bankomatų, kurie grynina tik eurus.
