Penkiskart brangesnė
Klaipėdoje 25 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę, naudojančią netinkamas perdirbti, bet energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas, taip pat biologinį ir organinį kurą, numatoma atidaryti 2011 metais. Panevėžyje analogiška jėgainė, pirmoji Lietuvoje, jau išbandyta pernai gruodį ir veikia. Ją numatoma plėsti 2008-2010 metais.
R.Taraškevičių stebina vilniečių priešinimasis atliekų deginimo procesui, nors šiukšlių tvarkymas esą teikia naudos ir kelia miesto prestižą. "Reikėtų žmones įsodinti į keltą ir nugabenti į Stokholmą pasižiūrėti, kaip veikia panaši elektrinė pačiame Švedijos sostinės centre. Ji ne tik sudegina miesto atliekas, bet importuoja jų ir iš Norvegijos", - dėstė uostamiesčio meras.
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas pritarė jėgainės poveikio aplinkai programai, kuri turėtų atsakyti į visuomenę dominančius aplinkos taršos klausimus. Naujoji elektrinė bus pastatyta bendrovės "Klaipėdos energija" vadinamosios rytinės katilinės teritorijoje prie Lypkių, šalia geoterminės jėgainės, už 600 metrų nuo gyvenamojo rajono. Manoma, kad politikams gali kilti neaiškumų tik dėl elektrinės kainos ir valdymo.
Panevėžys atliekas deginančią miesto jėgainę pasistatė už penkių bankų suteiktą 100 mln. litų paskolą. Klaipėdoje strategine partnere pasirinkta Suomijos energetikų korporacijos antrinė bendrovė "Fortum Heat Lietuva" vertina projektą penkiskart brangiau.
Suomiai įsitvirtina
Būsimą Klaipėdos termofikacinę elektrinę statys UAB "Fortum Klaipėda", kurios 49 proc. priklauso "Klaipėdos energijai". Naujos įmonės direktorius Juozas Duoniela aiškino, kad objektas gali kainuoti maždaug 140 mln. eurų (apie pusę milijardo litų), o Europos Sąjungos parama sudaro tik penktadalį. Esą savivaldybės kontroliuojamai "Klaipėdos energijai" tokia didelė banko paskola būtų ne pagal jėgas.
"Naujos termofikacinės elektrinės šilumos kaina turėtų būti mažesnė negu dabar gaminamos "Klaipėdos energijos", kuri katilinę kūrena dujomis, bet parduodant ji bus tokia, kad verslui grįžtų investicijos. Skandinavijoje veikiančiose elektrinėse labai kokybiškai valomi dūmai, tarša sudaro tik 20 proc. leistino kiekio. Deginant dalį atliekų Klaipėdos sąvartyno naudojimo laikotarpį galima būtų pratęsti iki 100 metų", - kalbėjo J.Duoniela.
"Klaipėdos energija" gamina ir tiekia šilumą Klaipėdos ir Gargždų miestų gyventojams bei pramonės įmonėms. 75 proc. jos akcijų priklauso Klaipėdos savivaldybei, penktadalis - vokiečių energetikos bendrovėms. 2006 metų pabaigoje suomiai iš Vokietijos įmonės "VNG-Ergascommerz GmbH" įsigijo 5 proc. "Klaipėdos energijos" akcijų.
"Fortum Heat Lietuva" taip pat valdo 66 proc. "Joniškio energijos" ir 50 proc. "Švenčionių energijos" akcijų. Suomijos koncernas "Fortum" anksčiau buvo įvardijamas kaip vienas galimų pretendentų privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus. "Fortum" eksploatuoja 22 kombinuoto ciklo šilumines elektrines ir jėgaines, kelis šimtus katilinių Šiaurės bei Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Klaipėdoje iki šiol plačiausiai buvo žinoma Suomijos bendrovė "Kuusakoski", uoste smulkinanti metalo atliekas ir laivais išgabenanti jas perdirbti į savo šalį.
