Lietuvos gyventojų finansinė elgsena sparčiai kinta. Kelerius metus iš eilės gerėję žmonių lūkesčiai darosi vis pesimistiškesni – vis mažiau tikimasi sutaupyti, o ketinimai leisti pinigus brangiems daiktams neslopsta. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, motyvacija taupyti mažėja pirmiausiai dėl kylančių vartojamų prekių ir paslaugų kainų bei padidėjusio nestabilumo modernių taupymo priemonių rinkose.
„Kylant kainoms, gyventojai vis dažniau pasirenka leisti pinigus vartojimo reikmėms, nes nebetiki, kad pavyks išvengti santaupų nuvertėjimo“, – sakė J. Varanauskienė. Pasak ekspertės, esant tokioms aplinkybėms ir lūkesčiams, žmonės daugiau išleidžia ir savų, ir skolintų pinigų, už juos įsigydami brangių prekių ir taip galbūt tikėdamiesi apsisaugoti nuo infliacijos įtakos.
„Tačiau tai dar nereiškia, kad pavyks „apgauti“ infliaciją. Visuomet reikia įvertinti, ar daiktai, kuriuos įsigyjame, bus naudingi, ar jie brangs ne lėčiau, negu didės bendras kainų lygis“, – teigė J. Varanauskienė.
Pašnekovė pastebi, kad nors 80 proc. skolininkų įmokos neviršijo 500 litų, yra šeimų, kurių vartojimo išlaidos pranoko pajamas. Todėl turbūt dėsninga, kad didžiausias vadinamųjų blogų, negrąžinamų paskolų portfelis (2,5 proc.) – taip pat vartojimo srityje.
Pasak ekspertės, skolintis vartojimo reikmėms galima tik tinkamai įvertinus savo būsimas pajamas, kurias būtina palyginti su infliacija. Taip apskaičiuojamos realios pajamos. Žmogus turi žinoti, kad net jei ateityje gaus daugiau pajamų, jis patirs ir daugiau išlaidų. Todėl jis nebūtinai turės atleikamų pinigų kreditui grąžinti.
Įmokos už vartojimo paskolas turėtų neviršyti penktadalio šeimos pajamų, o visos įmokos už paskolas – ne daugiau kaip 40 proc. šeimos pajamų.
Gyvename tik šia diena
„Tiesa, skolinimosi karštligė ima slopti. Tai susiję su situacija būstų rinkoje. Mat prieš kelerius metus už maždaug 40 tūkst. litų vartojimo kreditą buvo galima įpirkti būstą nedideliame miestelyje. Šiuo metu vartojimo kreditai dažnai imami tik naujam būstui įrengti“, - teigė J. Varanauskienė.
Anot ekspertės, besiskolinančių žmonių skaičius visgi ateityje turėtų išlikti panašus, tačiau mažės paskolų sumos. Nors paskolų palūkanos yra išaugusios, greičiausiai tai neturės įtakos paskolų skaičiui. Beje, dėl mažesnių palūkanų šiuo metu padaugėjo paskolų eurais.
Pernai buvo paskelbtas tyrimas, kuris parodė, kad lietuviai dažniausiai skolinasi dideliems pirkiniams – buitinei technikai, automobiliui, baldams. Pavyzdžiui, kompiuterį ketino pirkti 7 proc. respondentų. Pusė iš jų teigė, kad pasinaudos lizingo paslaugomis. Tuo tarpu iš 77 proc. mažesnius pirkinius planuojančių respondentų skolintis ketino tik 2,5 proc.
Bene didžiausia problema, anot ekspertės, kad lietuviai geriausiu atveju savo finansus planuoja tik 12 mėn. į priekį. Su tokiu požiūriu esą išvengti infliacijos labai sunku.
Gyventojų polinkis neturėti planų, ilgesnių nei 12 mėnesių, kol kas leidžia išlaikyti sveiką namų ūkių finansinę būklę, tačiau kelia nerimą dėl tolimesnės ateities, kai didesnę įtaką darys laiku priimti sprendimai, o ne dažnai kintančios aplinkybės.
Rizika – tik stiprių nervų žmonėms
J. Varanauskienė pastebi, kad nestabili situacija finansų rinkose gerokai išgąsdino Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos gyventojus, tačiau nepakeitė turtingesnių europiečių investavimo įpročių. Kita vertus, pastarieji jau turi prikaupę pakankamai turto, kad nebijotų prarasti investuotų pinigų.
Bene rizikingiausia, anot ekspertės, šiuo metu investuoti žmonėms, kurie neturi jokios investavimo patirties. Nepatyrusiems investuotojams gali būti labai sunku emociškai sutikti, kad jų pingiai „dega“. „Išsigandę jie gali priimti itin neracionalius sprendimus, todėl sprendžiant, kur laikyti santaupas, patartina rinktis konservatyvesnes lėšų kaupimo formas“, – sakė J. Varanauskienė.
Taip pat atsargiau sprendimus turėtų priimti tie, kurie planuoja investicijas ne daugiau kaip dvejiems metams. Nors investuojant ilgesniam laikui mažėja pelnas, tačiau mažėja ir neigiamų rinkos svyravimų įtaka galutinei sumai.
„Turintys laisvų pinigų pirmiausia turėtų atsakyti į klausimą, kada jie nori panaudoti pinigus. Jei po 10 metų – rekomenduojama investuoti į vertybinių popierių rinkas. Jei nežino, kada prireiks pinigų, jam nieko negalima patarti“, - teigė pašnekovė.
Ar tai reiškia, kad ekspertė palankiau vertina konservatyvias investavimo formas? „Konservatyvi forma – investicija nurodant konkrečią galutinę sumą arba indėliai. Visos kitos priemonės – mažiau konservatyvios ir rizikingesnės“, - įsitikinusi J. Varanauskienė.
Todėl ji pataria atsižvelgti ne tik į ekonominius rinkų svyravimus, bet ir į gyvenimo ciklo ypatumus. Mat su amžiumi mūsų pajėgumai užsidirbti mažėja, o išlaidos – ne.
Turėti santaupų būtina
„Svarbiausia, neprisiimti per didelių įsipareigojimų. Taupyti trumpam, norint įsigyti vieną ar kitą daiktą, šiandien gal ir neverta. Šiuo atveju, ko gera, geriau skolintis. Tačiau žvelgti tik 12 mėnesių į priekį taip pat neprotinga. Kita vertus, vienas garsus ekonomistas, pateisindamas žmonių norą gyventi šia diena, yra pasakęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje visi esame mirę. Jis taip pat jau miręs“, - šyptelėjo pašnekovė.
Beje, norintiems investuoti ekspertė pataria pirmiausia sukaupti pakankamą pinigų sumą nenumatytiems atvejams. „Pinigų atsarga yra būtina, tegul ir tam tikra prasme ji nuostolinga“, – įsitikinusi ekspertė.
Santaupos nenumatytoms išlaidoms turi būti greitai pasiekiamos, todėl jos turi būti laikomas bankuose kaip indėliai arba namuose, jei žmogus nepasitiki bankais. Jei žmogus tokių santaupų neturi, jam dar per anksti galvoti apie įspūdingus uždarbius pasaulio rinkose.
Bandantiems užsidirbti investuojant skolintus pinigus ekspertė taip pat pataria neeksperimentuoti. Nors nemažą pelną galima gauti skolinantis ir investuojat trumpam laikui, J. Varanauskienė pataria imti ilgalaikes paskolas ir investuoti jas taip pat ilgam laikui. Antraip pinigai gali sudegti, o laisvų santaupų grąžinti paskolai nebus.
