Pasak politiko, valstybė savo akcijas turėtų parduoti ir gautus pinigus grąžinti žmonėms kaip kompensaciją už nesugrąžintą nekilnojamąjį turtą.
E.Gentvilo įsitikinimu, valstybė turimas akcijas galėtų parduoti už aukštesnę kainą, tuo tarpu jas išdalinus buvusiems savininkams, kiekvienas turės po labai menką akcijų dalį, todėl jų vertė nukris.
"Be to, gadinamas įmonių įvaizdis - jos vėl tampa kolūkiais, kuriuose iki šiol valstybė turėjo tam tikrą paketą, o dabar atsiras tūkstančiai akcininkų, kurie nepadės operatyviai ir efektyviai valdyti įmonės", - tvirtino liberalas.
Anot jo, žmonės priversti tapti akcijų savininkais ir, norėdami jas parduoti, turės eiti į vertybinių popierių biržas, ieškoti finansų maklerių bei užsiimti "visiškai jiems nereikalinga veikla".
"Tai yra valstybės išsisukinėjimas nuo realių įsipareigojimų vykdymo, žmones paverčiant įkaitais", - sakė LLS lyderis.
Jo nuomone, valstybės prioritetas yra užsiimti ekonomikos augimu, rūpintis vidaus produkto sukūrimu, kurį būtų galima padalinti žmonėms atlyginant už jų prarastą nekilnojamąjį turtą.
"Noriu paraginti Lietuvos žmones - nepulkite griebti akcijų", - spaudos konferencijoje teigė E.Gentvilas.
Priežastis, pasak jo, kodėl Vyriausybė nenori pati parduoti turimų įmonių akcijų paketų ir gautų pinigų grąžinti žmonėms kaip kompensacijų už negrąžintą nekilnojamąjį turtą, glūdi tame, kad du trečdalius už parduotas akcijas gautų lėšų valstybė įstatymu įpareigota skirti indėlių grąžinimui.
"Kad nereiktų grąžinti pinigų indėlininkams, Vyriausybė nedaro privatizavimo ir savo akcijas perleidžia buvusiems nekilnojamojo turto savininkams", - teigė politikas.
Jo manymu, taip Vyriausybė pažeidžia kitų žmonių - indėlininkų - interesus, nes privatizavimas "nevykdomas, kad nereikėtų grąžinti indėlių".
Vyriausybės nutarime dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis numatyta, kad toks atlyginamas bus vykdomas trimis etapais, kurių pirmasis prasidės 2002 metų spalio 1 dieną, o paskutinysis pasibaigs 2004 metų kovo 31 dieną.
Kiekvieno etapo pradžioje Valstybės turto fondas (VTF) nustatys už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams perduodamų akcijų vertę, kuri visiems į tą etapą patekusiems asmenims nebus keičiama.
Piliečiai, nurodytais terminais nepateikę prašymų, patenka į kitą etapą. Bendras prašymų pateikimo terminas yra maždaug pusantrų metų.
Šiuo nutarimu pavedama atlyginimui už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą skirti 10 proc. įmonės "Lietuvos telekomas" ir 6,58 proc. įmonės "Lietuvos jūrų laivininkystė" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė sudaro 94,98 mln. litų.
Pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis 2002 metų sausio 1 dieną buvo 1389 piliečiai, dėl kurių buvo priimti, bet neįgyvendinti sprendimai atlyginti už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis.
Pagal šiuos sprendimus, iš piliečių išperkamo nekilnojamojo turto vertė sudaro maždaug 24,8 mln. litų.
Pagal Žemės ūkio ministerijai apskričių viršininkų pateiktus duomenis 2002 metų sausio 1 dieną 10 834 piliečiai buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises, atlyginant jiems už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą akcijomis, tačiau sprendimai dėl šių piliečių dar nėra priimti.
Be to, Žemės ūkio ministerijos vertinimu, gali būti maždaug 300-370 mln. litų vertės valstybės išperkamo išlikusio nekilnojamojo turto, dėl kurio dar nėra priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises. Už šį turtą gali būti atlyginama įvairiais būdais, tačiau manoma, kad nemažai piliečių gali pasirinkti atlyginimą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis.