Laikini darbuotojai – ne pigesni

Darbuotojų nuomos paslaugą teikia privačios agentūros – dalis jų pernai susibūrė į asociaciją.

Tokios įmonės pačios ieško įvairiausių profesijų žmonių, sudaro duomenų bazę ir, gavusios užsakymą iš kliento – kitos įmonės, – kviečia tuos žmones padirbėti. Laikinai pačios juos įdarbina ir siunčia pas klientą atlikti užduoties. Po to vėl atleidžia.

Personalo nuomos reiškinys toli gražu nenaujas. Europoje ši paslauga įprasta ir netgi populiari. Lietuvoje ji egzistuoja apie ketverius metus.

„Idėja atkeliavo iš užsienio – ją įgyvendinti paskatino užsienio kapitalo įmonių, išmanančių tokius darbo santykius, pavyzdys. Šia paslauga jos drąsiai naudojosi nuo pat pradžių. Lietuvių kapitalo bendrovės personalo nuomą atranda tik dabar“, – sakė Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Rita Sokolovienė.

Anot jos, Lietuvos įmonėms sunkoka suvokti, kad laikina darbo jėga ne pigesnė už nuolatinę.

„Darbuotojas negali būti diskriminuojamas. Be to, atlygį už savo darbą turime gauti ir mes. Įmonės turėtų suvokti, kad nuimame nuo jų pečių nemažą naštą ir galiausiai paslauga naudotis joms vis tiek apsimoka“, – sakė asociacijos prezidentė.

Pradžia – per koncertus

Vienos pirmųjų laikino įdarbinimo įmonių vadovas Valdas Strazdas pasakojo, kad darbuotojų nuomos idėją pasiūlė renginių organizatoriai.

„Koncertų, sporto renginių dienomis įmonės norėdavo trumpam oficialiai įdarbinti žmones, bet neturėjo duomenų bazės, nežinojo, kaip sutvarkyti laikino įdarbinimo dokumentus. Tada kilo mintis steigti įmonę, samdančią darbuotojus masinių renginių laikotarpiu. Iš to viskas ir išsirutuliojo. Dabar nuomojame įvairius darbuotojus – nuo krovikų iki gana aukštas pareigas einančių administracijos darbuotojų“, – sakė V.Strazdas.

Jo vadovaujama agentūra „Duburius“ dabar priklauso tarptautiniam laikino įdarbinimo įmonių susivienijimui „Starjobs“.

Pašnekovai tvirtino, kad darbuotojų nuoma naudinga įmonėms, kurioms nereguliariai prireikia daugiau darbo jėgos.

„Tokia paslauga naudojamės keletą metų, kai pritrūkstame darbuotojų sezoniniams ar laikiniems darbams, tam tikroms akcijoms. Dažniausiai nuomojame darbuotojus, kuriems nereikia aukštos kvalifikacijos, pavyzdžiui, krovėjus, prekių rinkėjus, taros rūšiuotojus, krautuvo vairuotojus krovėjus. Taip pat ir operatorius gamybiniuose padaliniuose, prekybos reklamos atstovus, kurie prižiūri lentynas prekybos vietose“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Vilija Pinkevičiūtė.

Kvalifikuoti darbuotojai

R.Sokolovienė teigė, kad populiariausia laikinų darbuotojų kategorija – nekvalifikuota darbo jėga. Be to, labai paklausūs renginių organizatoriai.

„Tačiau nemažai yra ir administracijos darbuotojų. Neretai būna atvejų, kai žmonės išeina vaikų auginti arba užpuola liga. Tada įmonės išsinuomoja ilgesniam laikui vadybininką ar administratorių, sekretorę“, – aiškino R.Sokolovienė.

Anot V.Strazdo, administracijos darbuotojų prireikia užsienio kapitalo įmonėms, kai naujoms pareigoms pritrūksta etatų.

Profsąjungos nepatenkintos

Nors laikinasis įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas, įstatymai nereglamentuoja trišalių darbo santykių – teisinė bazė vis dar kuriama.

Diskutuojant apie būsimą įstatymą į viešumą ėmė lįsti ir minėtos paslaugos kritika. Labiausiai darbuotojų nuomos paslauga užkliūva profsąjungoms.

„Tie žmonės nei pakarti, nei paleisti. Jie neturi socialinių garantijų, jų nesaugo darbo sutartys.

Apskritai tokie darbo santykiai sukuria nestabilumą darbo rinkoje. Mes manome, kad tai – problema. Nepatenkinti mūsų nariai, nuolatiniai įmonių darbuotojai. Laikinai dirbantys žmonės dažnai neatlaiko krūvio, juos reikia prižiūrėti, nuolatiniai darbuotojai turi juos mokyti. Tada kyla piktumų dėl atlyginimų. Tai provokuoja vidinius konfliktus įmonėse“, – sakė profsąjungų atstovė Gražina Gruzdienė.

Problemos dėl kvalifikacijos

„Manager.lt“ organizacijų psichologas Antanas Zališčevskis pritarė, kad darbuotojų nuoma neigiamai veikia įmonės kolektyvo nuotaikas.

„Yra toks dėsningumas kaip grupės dinamika. Grupė turi prisitaikyti prie naujovių, šiuo atveju – prie naujų žmonių. Kolektyvas turi pasikeisti, nusistatyti naujas ribas, normas, neformalią struktūrą. Trumpalaikiams darbuotojams įsiliejus į seną kolektyvą jis išsibalansuoja“, – pasakojo A.Zališčevskis.

Paslauga besinaudojančios įmonės vardija kitokius trūkumus: nuomoti darbuotojai ne visada atitinka net minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

„Pavyzdžiui, operatoriaus darbo pilstymo ceche iš gatvės atėjęs žmogus nesugebėtų atlikti. To būtina mokytis darbo vietoje. Krovėjams, krautuvo vairuotojams privalu turėti krautuvo vairuotojo, elektrinio vežimėlio vairuotojo pažymėjimus. Tam ruošiamės iš anksto, numatome lėšų ir investuojame. Didžiausia problema – kai darbuotojų reikia labai skubiai ir nėra laiko mokyti. Kitas keblumas – nuolatinė nuomojamų darbuotojų kaita“, – kalbėjo „Švyturio-Utenos alaus“ atstovė V.Pinkevičiūtė.

Susiranda nuolatinį darbą

Nepaisant kritikos strėlių, laikino įdarbinimo agentūros sėkmingai veikia ir tikina, kad pastaruoju metu paslauga populiarėja – sulaukiama vis daugiau klientų ir darbuotojų dėmesio.

„Nė vieno žmogaus negalime priversti tapti laikinu darbuotoju, jei jis to nenori. Bet žmonės nori ir patys tai pasirenka. Nereguliarus darbas jiems yra geriausias sprendimas. Šioje nišoje labai aktyvūs studentai, kiti turi kitokių priežasčių. Kita vertus, ar porai dienų, ar pusmečiui įdarbintas žmogus gauna viską, kas priklauso bet kuriam kitam darbuotojui“, – sakė R.Sokolovienė.

Anot V.Strazdo, nereti atvejai, kai darbuotojus išsinuomoję klientai juos įdarbina pas save.

„Švyturio-Utenos alaus“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė patvirtino, kad tokių atvejų bendrovėje nemažai – nuomojami darbuotojai noriai tampa mūsų darbuotojais. „Mes tuo labai džiaugiamės. Vadinasi, galime žmonėms padėti susirasti nuolatinį darbą“, – teigė V.Strazdas.