Antras pagal užimamą rinkos dalį Prancūzijos bankas "Societe Generale" išgyvena krizę. Bankas dėl darbuotojo Jerome'o Kervielio "kaltės" patyrė 4,9 mlrd. eurų (apie 17 mlrd. litų) nuostolį. Spekuliantui buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėtų 50 mlrd. eurų (apie 172,5 mlrd. litų) vertės sandorių sudarymo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir tyčinės apgaulės. Tačiau J.Kervielio advokatai teigia, kad bankas esą tyčia apkaltino "visiškai nekaltą" darbuotoją, kad nuo visuomenės nuslėptų per hipotekos krizę patirtus nuostolius. Vėliau "Societe Generale" valdybos pirmininkas Danielis Boutonas patikino, kad milžiniškas nuostolis "nekelia grėsmės banko ateičiai", nes bankas esą turi daug klientų ir potencialių investuotojų, bei pridūrė, kad bankas sieks likti nepriklausomas.

Vis dėlto po neteisėtų J.Karvielio operacijų "Societe Generale" akcijų vertė vertybinių popierių biržoje nuolat krenta, o klientų pasitikėjimas banko valdyba mažėja. Jeigu tokia padėtis nesikeis, bankas atsidurs ties bankroto riba. Ta proga Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde pabrėžė, kad "Societe Generale" tapo "pažeidžiamu perėmimo objektu". Negana to, į pažeidžiamos "nuotakos" širdį - kontrolinį akcijų paketą - pretenduoja išties rimti konkurentai.

"BNP Paribas" svajonės pildosi?

Prancūzijos ekonomistai abejoja, kad "Societe Generale" išliks savarankiškas. Sklando gandų, kad į jį jau nusitaikė du didžiausi Prancūzijos bankai "BNP Paribas" ir "Credit Agricole". Pirmąjį labiau domina mažmeninė bankininkystė, o antrąjį - investicijos.

Įtakingas Prancūzijos savaitraštis "Le Point" mano, kad "BNP Paribas" turi daugiau šansų įsigyti kontrolinį "Societe Generale" akcijų paketą, pirmiausia dėl to, kad "BNP Paribas" dar niekada nesijautė toks stiprus. Banko generalinis direktorius Baudouinas Prot giriasi, kad 2007 metais "BNP Paribas" gavo rekordinį grynąjį pelną - 7,8 mlrd. eurų (apie 27 mlrd. litų). Antra, banko valdyba jau ne kartą skelbė neleisianti, kad vienas didžiausių Prancūzijos bankų atitektų užsienio konkurentams. Dar 1999 metais "BNP Paribas" nesėkmingai mėgino užvaldyti "Societe Generale", todėl būtų keista, jei dabar šis milžinas nepasinaudotų "palankiomis" krizės sąlygomis savo neišsipildžiusiai svajonei įgyvendinti.

Vis dėlto "BNP Paribas" lemtingo sprendimo daryti neskuba. Pasak banko atstovų, kol kas tik svarstoma galimybė susilieti su "Societe Generale", kurio ateitis rūpi visai Europai. Antra vertus, jei "BNP Paribas" "susituoks" su "Societe Generale", naujoje "šeimoje" neišvengiamai kils kova dėl valdžios. Vargu ar nusilpusios "Societe Generale" tėvas D.Boutonas norės, kad "dukrelės" likimą spręstų B.Prot ir jo kolega Michelis Pebereau.

Peršasi ir užsieniečiai

Į "Societe Generale" kontrolinį akcijų paketą pretenduoja ir įtakingi užsienio bankai, tarp jų - Ispanijos BBVA ir "Banco Santander", Italijos "UniCredit" ir Didžiosios Britanijos "HSBC Holdings". JAV dienraščio "The International Herald Tribune" duomenimis, šiuo metu "HSBC Holdings" rinkos vertė Europoje siekia 177 mlrd. JAV dolerių (apie 418 mlrd. litų), "Banco Santader" - 109 mlrd. dolerių (apie 257 mlrd. litų), o "UniCredit" - apie 96 mlrd. dolerių (apie 227 mlrd. litų).

Kai kurie ekonomistai mano, kad "Societe Generale" būtų naudinga pasiūlyti savo "investicinės bankininkystės" ranką užsienio partneriui. Tačiau kiti analitikai atkreipia dėmesį, kad prasidėti su užsieniečiais - visiškai nenaudinga, nes bendras "BNP Paribas" ir "Societe Generale" turtas galėtų sudaryti 146 mlrd. JAV dolerių (apie 345 mlrd. litų), o tai reiškia, kad potencialus Prancūzijos bankų konglomeratas užimtų antrąją vietą Europoje po "HSBC Holdings".

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy siekia, kad šalies ekonomika užimtų pirmaujančią poziciją Europoje, todėl ir stengiasi apginti "Societe Generale" nuo "įkyrių" užsieniečių bei finansiškai palaiminti "BNP Paribas" ir "Societe Generale" vedybas.

Ką remia valdžia?

Prancūzijos premjeras Francois Fillono teigia, kad Prancūzija neleis, kad "Societe Generale" nukentėtų nuo konkurentų spaudimo vertybinių popierių biržoje. Jis patikino, kad šiuo metu atliekamas teisminis tyrimas, kuris parodys, kiek bankas yra pažeistas, ir tuomet bus pasiūlytos kontrolės priemonės, privalomos tiek "Societe Generale", tiek kitiems šalies bankams. Ministras pirmininkas pridūrė: "Vyriausybė pirmiausia galvoja apie 130 tūkst. banko darbuotojų ir banko klientus, todėl mes akylai stebime bet kokius rizikingus bandymus destabilizuoti "Societe Generale" ir pažadėjome finansiškai remti banko vadovybę."

Jau anksčiau Prancūzijos valdžios atstovai skelbė, kad Paryžius nebus tik pasyvus stebėtojas ir nelauks, kol bankas "Societe Generale" bus išplėštas iš prancūzų rankų. Vyriausiasis prezidento N.Sarkozy patarėjas Henri Guaino net pareiškė: "Valstybė neatiduos "Societe Generale" į plėšrūnų malonę."

"Svečiai" iš Europos netyli

Tačiau tokias Prancūzijos politikų kalbas Europos Sąjungos ekspertai vertina kaip nedovanotiną valstybės kišimąsi į privatų sektorių. Jų manymu, gindama vieną komercinį banką Prancūzijos valdžia pažeidžia atviros konkurencijos taisykles. Anot Europos vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Charlie McCreevy, vyriausybė neturėtų kištis teikdama pirmenybę nacionalinėms įmonėms ir diskriminuodama kitus konkurentus.

Pasak ES ekspertų, "Societe Generale" veikia visoje Europoje, todėl banko likimas turėtų rūpėti ne vien Prancūzijos valdžiai, bet ir kitiems Europos investuotojams. Tačiau Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Pierre'as Jouyet atkirto, kad Prancūzijoje bankininkystė laikoma "jautriu" ekonomikos sektoriumi, todėl normalu, kad valstybės valdžia rūpinasi tais, kurių rankose yra prancūzų pinigai.

Briuselio pareigūnai nelinkę nusileisti. Jie primena, kad Prancūzijos valdžia jau ne kartą siekė apsaugoti šalies bendroves nuo užsienio konkurentų. 2004 metais N.Sarkozy, tuo metu ėjęs finansų ministro pareigas, išgelbėjo nuo bankroto vieną pirmaujančių Prancūzijos pramonės koncernų "Alstom". Tais pačiais metais N.Sarkozy sudarė palankias sąlygas susivienyti dviem Prancūzijos vaistų bendrovėms "Aventis" ir "Sanofi", taip pažabodamas Šveicarijos konkurento "Novartis" pretenzijas. O pernai ES pareigūnai kritikavo Prancūzijos vyriausybę už tai, kad ši neleido užsieniečiams perimti dujų milžino "Gaz de France".