Paprastai šioje parduotuvėje savaitgalį apsiperka 5–6, o darbo dienomis − 10–20 žmonių. Prekybininkai įsitikinę, kad pirkėjus suviliojo nuolaidos. Sekmadienį prekės atpigintos 70 proc.
„Internete nesulaukiame tokių srautų, kokius turi britai. Prekybą labai stabdo stereotipai. Vienas jų − prieš perkant drabužius, juos būtina pačiupinėti.
Trukdo ir apsipirkimo įpročiai. Pas mus įprasta sėstis į automobilį ir važiuoti apsipirkti“, − įsitikinęs parduotuvės open24.lt direktorius Martynas Tinfavičius.
M. Tinfavičiaus manymu, plėstis elektroninei prekybai trukdo informacijos trūkumas. Daugelis žmonių apskritai nežino, kad virtualioje erdvėje gali nusipirkti kostiumą, batus, paveikslą ar net maisto produktų.
„Net ir tie, kurie apsipirkinėja užsienio parduotuvėse, nustemba, kad pas mus jau egzistuoja elektroninė prekyba.
Lietuvoje maksimali pirkėjų internetu rinka yra milijonas žmonių. Tai labai nedaug, todėl didžioji dalis prekybininkų neinvestuoja į reklamą ir dirba tyliai“, − lrt.lt teigė M. Tinfavičius.
Dažniausios pirkėjos − moterys
Drabužiais visai šeimai prekiaujančios internetinės parduotuvės dress.lt vadovė Irma Labutienė mano, jog prekyba virtualioje erdvėje glaudžiai susijusi su pasitikėjimu elektronine bankininkyste.
Pastebima dar viena tendencija – kuo labiau plečiasi internetinių parduotuvių tinklas, tuo daugiau jomis pasitikima.
„Lietuviai tikrai tapo drąsesni. Tie, kurie vieną kartą pabando, paprastai sugrįžta. Jie žino, kad pirkti internete paprasta ir patogu, nes niekur nereikia eiti. Be to, tai yra pigiau.
Kaip bebūtų keista, bet konkurentai mums padeda. Kuo daugiau siūlančių tokias paslaugas, tuo patikimiau į mus žiūrima, − kalbėjo I. Labutienė.
Pusantrų metų veikianti parduotuvė dress.lt buvo pirmoji virtualioje erdvėje įkurta Lietuvos prekyvietė, kurioje siūloma nusipirkti visai šeimai skirtų drabužių.
Manoma, kad lietuviai dar neįprato pirkti internete, nes iki šiol tokių parduotuvių yra labai nedaug.
„Nuo pat pradžių mums sakė, kad gero verslo nebus, nes esame pasyvūs, neimlūs naujovėms, nedrąsūs.
Kitaip sakant, esame stabdžiai. Tačiau tai netiesa. Visuomet buvo tokių, kuriems internetinė prekyba reikalinga“, – įsitikinusi I. Labutienė.
Jeigu reikėtų nupiešti virtualioje erdvėje apsipirkinėjančio žmogaus atvaizdą, I. Labutienė tapytų 30–50 metų dirbančią ir šeimą turinčią moterį.
Jos yra pagrindinės drabužius internete siūlančių parduotuvių klientės.
Lietuviai dar nevertina laiko
Lietuvoje interneto parduotuvėse dažniausiai perkami įvairūs bilietai ir knygos.
Tačiau dideliais pirkėjų srautais negali pasigirti ir knygynus virtualioje erdvėje įkūrę verslininkai. Jie teigia, kad Lietuvoje internetinė prekyba nėra tokia populiari dar ir todėl, kad mūsų šalis maža.
„Pas mus dar nėra vertinamas laikas. Žmonės jo netaupo. Atsidarinėja dideli gražūs prekybos tinklai, kuriuos žmonės mielai lanko.
Mūsų šalis nedidelė. Iki parduotuvių toli važiuoti nereikia“, – kalbėjo virtualaus knygyno patogupirkti.lt direktorius Vygantas Milašiūnas.
Į klausimą, kodėl lietuviai internete dažniausiai perka bilietus ir knygas, prekybininkai atsako taip: jų nereikia liesti. Knygos yra tokios prekės, kurių išvaizda, popieriaus kokybė nėra tokia reikšminga kaip turinys.
Internete parduotuves įkūrę verslininkai pripažįsta, kad pirkėjų skaičius pastoviai didėja. Problema ta, kad didėjimas yra labai nedidelis.
„Šiuo metu negalima pasakyti, kad elektroninė prekyba užima ženklią rinkos dalį. Kiekvienai naujovei reikia laiko.
Reikia, kad žmonės į šias paslaugas atkreiptų dėmesį, jas išbandytų ir tik tuomet pradėtų intensyviai naudotis. Pas mus dar gyvas įprotis prieš perkant daiktus apžiūrėti. Juos svarbu pamatyti natūralaus dydžio.
Be to, labai svarbus pasitikėjimo aspektas. Perkant internetu išlieka netikrumo jausmas“, – komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus.
