Įsigaliojus naujajai direktyvai, klientai galės gauti išsamią informaciją bei pasirinkti palankiausią vartojimo paskolos variantą ir savo valstybėje, ir bet kurios kitos ES šalies banke. Be to, vartotojai galės naudotis tomis užsienio bankų paslaugomis šioje srityje, kurių neteikia vietiniai bankai. Direktyva nustato ir tai, kokia standartinė informacija privalės būti paminėta reklamuojant bankų paskolas, taip pat prieš pasirašant paskolos sutartį bei ją pasirašius.
Naujosios taisyklės leis lengviau apskaičiuoti paskolos kainą, kadangi visų ES valstybių bankai privalės naudotis vienoda metinio mokesčio apskaičiavimo formule. Planuojama suvienodinti ir kitas formules - pavyzdžiui, taikomą skolinimuisi viršijant einamosios sąskaitos likutį.
Vienas direktyvos tikslų - apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų. Naudodamiesi duomenų bazėmis bankai prieš sudarydami sutartį galės lengviau įvertinti vartotojo mokumą. Tačiau jei remdamiesi šiais duomenimis bankai atsisakys teikti paskolą, vartotojai galės nemokamai susipažinti su atitinkamoje duomenų bazėje pateikiama informacija bei esant būtinybei ištaisyti klaidas.
Pasirašęs paskolos sutartį, klientas gaus išsamią informaciją apie savo teises. Jis turės teisę atsisakyti paskolos per 14 dienų, tačiau, vartotojui pageidaujant, šis laikotarpis galės būti sutrumpintas iki trijų dienų.
Naujoji direktyva nustatys taisykles, pagal kurias klientas galės anksčiau grąžinti paskolą, o bankas galės apskaičiuoti jam priklausančią kompensaciją, kurią turėtų sumokėti klientas. Šiuo klausimu kompromisas su ES Taryba buvo pasiektas tik prieš pat balsavimą.
Kompensacijos galės būti reikalaujama tik tuomet, kai anksčiau grąžinta paskolos suma viršija šalies įstatymuose numatytą ribą. Direktyva numato ir kitus atvejus, kai kompensacijos negalės būti reikalaujama. Ji turės būti objektyvaus dydžio ir atitikti dėl ankstyvo paskolos grąžinimo patirtus banko nuostolius.
Kompensacija paprastai negalės viršyti 1 proc. grąžintos paskolos dydžio, jei iki sutarto paskolos grąžinimo termino lieka daugiau kaip metai, arba 0,5 proc. paskolos dydžio, jei iki termino lieka metai ar mažiau. Vis dėlto ji galės būti didesnė, jei bankas įrodo, kad jo patirti nuostoliai viršija šią sumą. Bet kokiu atveju kompensacija negalės viršyti palūkanų, kurias klientas būtų sumokėjęs, jei paskolą būtų grąžinęs laiku.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjusi Lietuvai atstovaujanti europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse vartotojas nemoka jokios kompensacijos, jeigu jis anksčiau grąžina paskolą.
"Dabar, priėmus šį straipsnį, iš tiesų vartotojas turėtų mokėti daugiau. Man sunku patikėti, kad tai reiškia vartotojų apsaugą. Be abejo, sakoma, kad straipsnyje yra pakankamai teisinių saugiklių, kad vartotojui nereikėtų to mokėti, bet [...] realioje ekonomikoje, jeigu vartotojus galės apmokestinti, tai juos ir apmokestins", - sakė M. Starkevičiūtė. EP narė paragino geriau suredaguoti atitinkamą direktyvos straipsnį atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šalių šio mokesčio nėra.
Šiuo klausimu su ES Taryba sutarta, todėl direktyva turėtų įsigalioti po 20 dienų nuo jos paskelbimo, o ES šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus.