Pagrindiniai plastikinių maišelių platintojai yra prekybos tinklai. Vien didžiuosiuose jų per dieną parduodama tiek maišelių, kad susidaro apie 3,6 tonos plastiko atliekų. Į šį skaičių įtraukti tik maišeliai su prekybos tinklų logotipais. Prekybininkai aiškina, kad nedidelių skaidrių maišelių sunaudojama keliskart daugiau.
Visuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose plastikiniai maišeliai parduodami, o ne dalijami nemokamai. Manoma, kad tai yra viena paskatų riboti maišelių naudojimą. Sumokėdami už maišelį pirkėjai realiau įvertiną būtinybę jį įsigyti.
„Įsivaizduokite, kokie kiekiai maišelių patektų į aplinką, jei jie būtų dalijami už dyką. Sunaudojamų nemokamų skaidrių plastikinių maišelių atskiriems produktams dėti skaičius ir naudojimo tradicijos rodo, kad nemokami daiktai daug mažiau vertinami. Todėl net skirtingas kojinių poras pirkėjai deda į atskirus maišelius“, – tvirtino prekybos tinklo „Maxima“ rinkodaros vadovas Giedrius Juozapavičius.
Nors plastiko maišeliai su prekybos tinklo logotipais kainuoja 15–50 centų, didžioji dalis pirkėjų kiekvieną kartą apsipirkdami įsigyja naują maišelį. Jau kartą naudotus maišelius naujiems pirkiniams susikrauti dažniau atsineša ne miestų, o provincijos gyventojai.
Popieriniai maišeliai sunkiai prigyja
Tik kai kuriuose prekybos tinkluose pirkėjams siūloma alternatyva plastikiniams maišeliams. Nedaugelyje centrų pirkiniams susikrauti galima įsigyti popierinių arba medžiaginių krepšių. Prekybininkai teigė, kad pastarieji maišeliai perkami kur kas rečiau.
„Plastikinių maišelių populiarumo priežasčių reikėtų ieškoti nagrinėjant apsipirkimo įpročius. Kaip matome iš statistikos, Lietuvoje pirkėjams įprasta į parduotuvę užsukti 2–3 kartus per savaitę. Paskaičiavome, kad per metus vienas pirkėjas įsigyja daugiau nei šimtą didesnių ar mažesnių plastikinių maišelių.
Jie išmetami jau po keleto apsipirkimų, todėl nenuostabu, kad jų sparčiai daugėja ne tik namų spintelėse, automobilių bagažinėse, bet ir patvoriuose, parkuose, paupiuose. Jie ne tik teršia aplinką, bet ir gadina estetinį vaizdą“, – svarstė „Iki“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.
Prekybos tinkle „Iki“ jau penkerius metus prekiaujama popieriniais maišeliais. Jų kaina yra didesnė negu plastikinių, todėl jie perkami nepalyginti rečiau. Popierinis maišelis kainuoja 80 centų. Pirkėjų nepaskatina ir tai, kad pardavę tam tikrą kiekį popierinių maišelių, prekybininkai sodina medžius. Iki šiol jų pasodinta apie 10 tūkst.
Šiemet prekybos tinklas „Iki“ užsibrėžė tikslą perpus sumažinti plastikinių maišelių apyvartą. Todėl pirkėjams pasiūlyti 4,99 Lt kainuojantys daugkartinio naudojimo maišeliai. Jie pagaminti iš austinės medvilnės.
Susidėvėję šie maišeliai bus priimami iš pirkėjų ir atiduoti perdirbti. O pirkėjai už tai nemokamai gaus po naują tokį pat maišelį. Manoma, kad naujasis maišelis turėtų būti naudojamas apie dvejus metus.
„Šie maišeliai patys tarsi kalba už ekologiją. Jie parodo savininko pritarimą tokioms idėjoms. Ant maišelių užrašyta: „Aš – ne plastikinis“, „Aš myliu gamtą“, „Renkatės mane – saugote gamtą“, – sakė T. Vaišvila.
Prekybos tinkluose „Maxima“ pirkėjai jau ketverius metus vietoj plastikinio maišelio gali įsigyti kartoninę dėžę pirkiniams susidėti. Vienos dėžės kaina yra 2,49 Lt. Tačiau šios dėžės neprigijo ir jų apyvarta iki šiol yra nedidelė.
Prekybos tinkluose „Rimi“ ir „Norfa“ kol kas tik planuojama pradėti prekiauti ekologiškais maišeliais. Tikimasi, kad plastikinius maišelius per artimiausius keletą metų išstums nauji greitai suyrantys maišeliai.
Neperdirbamos stipriai suteptos pakuotės
Kokia būtų pirkėjų reakcija, jeigu Lietuvos valdžia griebtųsi panašių priemonių kaip Australijos ar Kinijos ir pradėtų riboti prekybą plastikiniais maišeliais? Prekybininkai mano, kad toks sprendimas sulauktų kritikos lavinos.
„Lietuvoje tokių sprendimų dar teks ilgokai palaukti, nes dažniau galvojame tik apie savo kiemą ir šiandieną, o ne rytdieną. Didžioji dalis visuomenės apie ekologiją dar nesusimąsto.
Todėl svarbiausia yra švietimas. Reikia paskleisti daugiau žinių apie klimato kaitą, prie kurio prisideda ir aplinkos tarša“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė patvirtino, kad Lietuvoje kol kas nesiruošiama uždrausti prekiauti plastikiniais maišeliais ar kitaip riboti jų naudojimą. Tačiau svarstoma galimybė skatinti gaminti lengviau perdirbamus maišelius.
„Plastikiniai maišeliai kelia daug problemų todėl, kad juos sunku surinkti perdirbimui. Jie labai lengvi. Be to, lietuviai neturi įgūdžių rūšiuoti šiukšles. Šioje srityje esame dideli nemokšos.
Reikia labai daug laiko, kad to išmoktume. Net jeigu vyksta perrūšiavimas iš bendrų konteinerių, plastikiniai maišeliai juose būna beviltiškai užteršti ir pasmerkti pasilikti sąvartyne“, – tvirtino V. Karosienė.
Pasak V. Karosienės, iš polietileno pagaminti maišeliai perdirbami ir Lietuvoje. Todėl gyventojai juos turėtų mesti į plastikui skirtus konteinerius. Tuomet didesnė dalis prekybos tinkluose parduodamų maišelių patektų ne į sąvartynus, o į perdirbėjų rankas.
