Daugeliui ekonomistų šis veiksmas nepatiko. Buvo teigiama, kad kelis milijardus litų buvo galima veiksmingiau panaudoti. Buvo galima, tačiau visi suvokė, kad įsipareigojimą reikia įvykdyti.
Kaimyninė Rusija apie „Mažeikių naftos“ privatizavimą nuomonę išsakė jai būdingu stiliumi – uždarydama naftotiekį „Družba“. Visus metus Rusija žaidė šia korta. Tai buvo žadama naftotiekį remontuoti, tai žinia buvo paneigiama. Kai Rusija atsisakė Lietuvos pagalbos atliekant remonto darbus, galutinai paaiškėjo, kad naftotiekis „surūdijo“ dėl politinių priežasčių. Tačiau „Mažeikių naftą“ išgelbėjo blokados laikais pastatytas Būtingės naftos terminalas. Gelbsti iki šiol.
Ekonomika augs lėčiau
Lietuvos ekonomika šįmet augo, planuojama, kad augs ir kitąmet. BVP šįmet tikriausiai padidės apie 8 proc., o 2008-aisiais prognozuojamas 6,5 proc. augimas. Taigi augimas bus lėtesnis, tačiau dvigubai greitesnis nei vidutiniškai ES.
Rugsėjį finansų ekspertai, jau žinodami atsakymą, klausė: ar šįmet sulėtės šalies ekonomikos augimas? Ir atsakė: „Taip, sulėtės, bet neaišku, kada tai įvyks“.
Europiečiams nerimą kėlė jau įsibėgėjusi JAV būsto paskolų krizė. Iš pradžių niekas į ją nekreipė dėmesio, tačiau amerikiečiams savo kieme tvarkytis nesisekė, todėl krizės banga labai greitai pasiekė ir Europos krantus. Lietuvoje irgi pradėta kalbėti apie nekilnojamojo turto kainų sprogimą. Kol kas kainų burbulas nesprogo, bet, regis, bliūkšta.
Įvertinę padėtį pasaulio finansų rinkose, Lietuvos ekonomistai numatė tris ūkio plėtros lėtėjimo scenarijus.
Pagal pirmąjį sparti infliacija sugniuždytų lietuviškų prekių konkurencingumą. Daugiausia eksportuojama į ES šalis, kur infliacija yra gerokai mažesnė. O jeigu padėtis pablogėtų ir Vakarų Europos šalyse, Lietuva patektų visai į nepavydėtiną padėtį. Darbo jėgos trūksta, tačiau didinti atlyginimų tokiu atveju negalima. Patenkame į uždarą ratą.
Pagal antrąjį variantą, išgąsdinti pirmųjų žaibų finansų rinkoje, bankai sugriežtintų paskolų politiką. Kredito reitingų agentūros sumažintų Baltijos šalių reitingus, o dėl šios priežasties pablogėtų skolinimosi rinkoje sąlygos. Metų pabaigoje Latvijai taip ir nutiko.
Trečiasis variantas labiausiai priminė amerikietiškąjį – šalies ekonomikos atšalimą lemtų NT rinkos nuosmukis, kuris pirmiausia smogtų statybos sektoriui ir netrukus persismelktų per visą šalies ūkį.
Ar susidarius tokioms aplinkybėms Vyriausybė galėjo imtis kokių nors priemonių? Ekspertai sako, kad tiesioginių priemonių imtis negalėjo nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas (LB). Juk tebegalioja Valiutų valdybos modelis, veikia Lito patikimumo įstatymas – litas glaudžiai susietas su euru. Tačiau Vyriausybei niekas nedraudė ir nedraudžia pačiai susiveržti diržus. Tada būtų galima paraginti, kad taip pat pasielgtų ir paprasti šalies piliečiai.
„Mažeikių nafta“ – lenkų, o lenkai – rusų?
Spalio mėnesį Lietuvą pasiekė žinia iš Lenkijos – šios šalies specialiųjų tarnybų ministras Zbignievas Vasermanas, gavęs Vidaus saugumo agentūros įspėjimą, kad šalies naftos milžiną nori perimti Rusijos koncernas, nurodė nedelsiant pradėti tyrimą. Tyrimo eiga buvo įslaptinta. Tačiau prasiskverbė informacija, kad rusai buvo labai susidomėję ne tik „PKN Orlen“, bet ir Gdansko „Lotos group“. Kaip tik šias įmones Lenkijos valdžia ketino sujungti. Taigi galėjo būti ir taip: „Mažeikių nafta“ – lenkų, o lenkai – rusų.
Vėliau Lenkijos vadovai Lietuvą patikino, kad strateginėmis pavadintų Lenkijos įmonių parduoti neketinama.
Tačiau lenkai šįmet nepateisino strateginių partnerių vardo – nesilaikė pažadų pasirašyti sutartį dėl elektros tilto, laužė mums rankas dėl naujosios atominės elektrinės projekto. Dėl lenkų užsispyrimo šiuos metus ekonomikos ekspertai dar vadino neišsipildžiusių vilčių metais. O gal su lenkais kitaip tartis ir neįmanoma? Juk jų užsispyrimą patyrė ir Briuselis. Tačiau nėra to blogo, kas nesibaigtų gerai. Tarpininkaudamas tarp užsispyrėlių lenkų ir Briuselio mūsų prezidentas Valdas Adamkus pelnė Metų europiečio titulą.
Litas atlaikė dar vieną ataką
Lapkritį pasklido pavojingos kalbos apie galimą lito devalvavimą. Iki tol visi manėme, kad taip negali atsitikti, nes taip negali atsitikti niekada. Be kita ko, kai kurie ekspertai pareiškė, kad ne tik devalvavimas būtų žalingas, bet net diskusijos apie lito devalvavimą pakenktų mūsų valstybės finansiniams reikalams.
Gerai, kad atsilaikė Latvija, kuriai labiausiai grėsė lato devalvavimas. Ne tik finansų ekspertai, bet ir premjeras, LB pirmininkas bei finansų ministras kategoriškai pareiškė, kad litas nebus devalvuojamas ir net nebūta tokių ketinimų.
„Mes turime išlaikyti stabilų lito kursą euro atžvilgiu iki euro įvedimo“, – tikino LB pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Kas įkaitino šią atmosferą? Paaiškėjo, kad siūlymų devalvuoti litą jau būta. Įkvėpėjais laikytini užsienio bankai. Tikėdamiesi uždirbti spekuliuodami valiutomis, jie brangiai įsigijo litų ir patyrė dešimtis milijonų, o gal ir didesnius nuostolius. Galbūt istorija kartojasi? Vieno Lietuvoje veikiančio Skandinavijos šalies banko analitikai pasaulio finansiniuose laikraščiuose paskleidė versijas apie Baltijos šalių valiutų devalvavimo būtinybę.
Gerai, kad vandens ant besiplieskiančio laužo užpylė vyriausiasis „Nordea Markets“ analitikas Rodžeris Vesmanas: „Devalvavimas pasirenkamas ne tada, kai ekonomika auga ar lėtėja. Tai gali būti priemonė išjudinti ekonomiką per visišką jos nuosmukį“.
Galime sakyti, kad litas atlaikė antrąjį puolimą. Kada bus trečiasis?
Žemės ūkio proveržis
Paskutinėmis metų dienomis „Eurostat“ paskelbė Lietuvą nustebinusius duomenis. Tiesa, žemdirbiai neslėpė, kad šie metai jiems buvo sėkmingi, tačiau lietuviams būdinga paverkšlenti net tada, kai labai sekasi. Taip tarsi apsidraudžiama – girdamasis gali nuvyti sėkmę, be to, pasigyręs rizikuoji, kad valdžia ims ir sumažins paramą. Taigi ES statistikos agentūra pranešė, kad šįmet ES realiosios žemės ūkio sektoriaus pajamos vienai darbo vietai išaugo 4,7 proc.(pernai jos padidėjo 3,9 proc.). Labiausiai žemės ūkio sektoriaus pajamos vienai darbo vietai išaugo Lietuvoje (58,5 proc.), Čekijoje (20,6 proc.), Estijoje (19,4 proc.) ir Liuksemburge (16,2 proc.). Kaimyninėje Latvijoje pajamos išaugo 10,2 proc., Lenkijoje – 11,9 proc. Daugiausia šis rodiklis sumažėjo Portugalijoje (5,8 proc.) Bulgarijoje (–18,6 proc.), Rumunijoje (–16,1 proc.).
Tačiau būta ir praradimų. Štai dar vasarį Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis pranešė, kad Lietuvai pavyko – šįmet už energetinius augalus iš ES biudžeto bus mokama 155 Lt/ha papildoma tiesioginė išmoka (už rapsus, grūdus bei kitus augalus, skirtus biokurui gaminti). Metų pabaigoje sužinojome, kad ši išmoka bus trečdaliu mažesnė. Taip atsitiko, kad šia parama susigundė ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių ūkininkai. Visi puolė auginti, o lėšų tiek neliko. Teko jas santykinai sumažinti. Blogai, kad valdininkai pažadėjo paramą nepasirūpinę garantijomis. Pamoka ateičiai.
Pasunkėjo sąlygos gauti ES paramą šįmet pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti. Norintieji gauti paramą turės įrodyti, kad ne tik ūkininkauja ekologiškai, bet ir realizuoja užaugintą produkciją.
Pasirašyta ES paramos Lietuvai strategija
Gegužę Vokietijoje buvo pasirašyta 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai panaudojimo strategija. Per septynerius metus parama Lietuvai sudarys daugiau kaip 23 mlrd. litų.
Rugsėjį Europos Komisija patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Per septynerius metus žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatyta išleisti 7 mlrd. 804,6 mln. Lt, o iš viso ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2007–2013 m. sieks 14,4 mlrd. Lt. Tiek lėšų ES skirs, o ar pasiimsime – priklausys tik nuo mūsų iniciatyvos ir valdžios pasiryžimo pakirpti biurokratams sparnus.
Viena iš paskutiniųjų naujienų – pusantrų metų delsusi, Vyriausybė pagaliau pasiryžo palaiminti ūkininkų norus įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.
Paskutinioji žinia – Lietuva, kaip ir dar septynios ES šalys, pagaliau prijungtos prie Šengeno zonos. Kaip ir įstojus į ES, per naktį lyg ir nieko neįvyko. Iš tikrųjų – įvyko, tačiau šio įvykio reikšmę suvoksime vėliau.
