Nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ vadovas Vygintas Leonavičius įsitikinęs, kad miesto valdžia turėtų prisiimti atsakomybę dėl merdėjančios pagrindinės miesto gatvės.
„Jau gal dešimtmetį kalbama apie alėjos rekonstrukciją, bet niekaip nesutariama, kaip turėtų atrodyti mūsų miesto pasididžiavimas“, – piktinosi V.Leonavičius. Anot jo, po Vienybės aikšte turėtų atsirasti požeminis garažas, be to, vertėtų pagerinti susisiekimą su šia gatve viešuoju transportu.
Anot ekspertų, „Akropolis“ sutraukia daugiau pirkėjų negu Laisvės alėjoje įsikūrę prekybininkai ir dėl to, kad prekybos centre parduotuvės telkiasi po vienu stogu.
Ženklai žengia atsargiai
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų nuomone, Laisvės alėjos koziris – tapti traukos objektu su prabangiomis parduotuvėmis ir prašmatniomis pasilinksminimo vietomis. Dar prieš kelerius metus Vilniaus Gedimino prospektas buvo kur kas kuklesnis negu Laisvės alėja, tačiau po rekonstrukcijos pagrindinė sostinės gatvė ją kelissyk aplenkė.
„Sunku pasakyti, kas dabar yra Laisvės alėja. Panašu, kad ji nebėra prestižinė vieta. Prekybos centrai atėmė gatvės praeivių srautą, tai alėjai labiausiai ir pakenkė“, – kalbėjo S.Umbrasas.
Prieš kelerius metus skiriamasis Laisvės alėjos bruožas buvo gausybė batų parduotuvių. Vėliau alėjoje kūrėsi į įvairiems pirkėjams skirtos parduotuvės – nuo jaunimo iki solidaus pasiturinčio pirkėjo. Prognozuojama, kad ateityje Laisvės alėja bus prabangių prekės ženklų parduotuvių ir pramogų santalka.
„Į eilinius vartotojus besižvalgantys prekybininkai pamažu išsikelia į „Akropolį“ ar kitus prekybos centrus, vis daugiau erdvės palikdami prabangioms parduotuvėms“, – pastebėjo S.Umbrasas.
Pašnekovo teigimu, kai kurių prabangių prekės ženklų strategija ir yra ignoruoti prekybos centrus, o savo atstovybes turėti centrinėse miesto gatvėse. Tačiau į Laisvės alėja prestižinės parduotuvės žengia atsargiai, kol kas tik tyrinėja šios gatvės atsinaujinimo perspektyvas.
Niekas neskuba investuoti
Pastaruoju metu ypač pagausėjo komercinio nekilnojamojo turto pasiūla Laisvės alėjoje. Vitrinos mirga pasiūlymais įsigyti arba išsinuomoti patalpas. Laisvų patalpų pagausėjo prekybininkams išsikėlus į „Akropolį“.
„Tuščių patalpų įsigyti niekas neskuba, kainos per aukštos. Be to, siūloma pirkti dideles patalpas, o labiausiai paklausūs yra nedideli plotai“, – lygino A.Pėstininkas. Agentūrų vadovai sutaria, kad labiausiai paklausios yra 100–150 kvadratinių metrų ploto patalpos.
Anot S.Umbraso, pastatų vertė Laisvės alėjoje gerokai padidės, kai gatvė bus restauruota, tačiau iki tol niekas neskubės investuoti didelių sumų.
„Niekuo neišsiskiriančios patalpos kainuoja apie 2 milijonus litų. Tačiau nežinia, kada gatvė bus restauruota, todėl įšaldyti tokius pinigus būtų neprotinga“, – svarstė S.Umbrasas.
Laisvų patalpų nuomotojai neslėpė, kad išnuomoti arba parduoti didesnes patalpas Laisvės alėjoje nėra lengva. Besidominčiųjų yra pakankamai, tačiau rimtų ketinimų turinčiųjų – vienetai.
Pelningiau dirbti „Akropolyje“
Parduotuvių „C&D Style“ rinkodaros vadovė Karolina Jovaišaitė pastebi, kad į rinką įžengus „Akropoliui“, lankytojų srautas jų parduotuvėje Laisvės alėjoje sumažėjo.
„Prekyba sėkmingesnė „Akropolyje“, ten vienos parduotuvės apyvarta maždaug 10 procentų didesnė“, – lygino parduotuvės Laisvės alėjoje ir prekybos centre veiklos rodiklius K.Jovaišaitė. Ji pastebi, kad Laisvės alėjoje esančioje parduotuvėje lankosi nuolatiniai pirkėjai, o prekybos centre – įvairesnė publika. „Akropolis“ privilioja ne tik kauniečių, bet ir pirkėjų iš aplinkinių rajonų.
Neseniai kelias parduotuves iš Laisvės alėjos į „Akropolį“ iškėlę „Aprangos“ grupės vadovai įsitikinę, kad sprendimas buvo teisingas.
„Į prekybos centrą iškėlėme parduotuves, kuriose prekiaujama masiniam vartotojui ir jaunimui skirtais drabužiais, o Laisvės alėjoje palikome prabangias parduotuves“, – pasakojo „Aprangos“ grupės rinkodaros direktorė Irma Marcinkienė. Į „Akropolį“ buvo iškeltos grupei priklausančios „Aprangos“, „City Men“ ir „Mango“ parduotuvės.
Vis dėlto kai kurie prekybininkai ir viešojo maitinimo sektoriaus atstovai neskuba kraustytis į prekybos centrus. Keletą restoranų Laisvės alėjoje turintis tinklas „Pizza Jazz“ įsitikinęs, kad alėja kauniečiams yra ypatinga susitikimų vieta ir jos jokie nauji prekybos centrai atstoti negali.
„Kauno dienoje“ taip pat skaitykite:
Laisvalaikio skaitiniai – byla
Kas spėjo užsakyti liūtą Leo?
