Jo teigimu, miestas plečiasi vis didesniais tempais, ir tokių pakeitimų neišvengiamai daugės.
Dažniausiai keičiama teritorijų paskirtis bei pobūdis - iš bendro naudojimo į gyvenamosios ar pramonės bei sandėliavimo objektų statybos, iš sodybinio užstatymo - į daugiabučių ar daugiaaukščių statybos, iš bendro naudojimo - į inžinerinės struktūros, komercinės paskirties statybas.
Kai kurie bendrojo plano pakeitimai susiję su rekreacijai skirtų plotų būsimu sumažėjimu, kas gali "užkliūti" vėliau, kai bus tvirtinami sklypų detalieji planai. Pavyzdžiui, Neries pakrantėje, Jonavos gatvėje, žemes atsiėmę savininkai nebenori tuščių pievų ir kemsynų paupyje. Jie patys ar investuotojai, įsigiję iš savininkų po keliasdešimt ar daugiau arų žemės, ketina čia statyti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir komercinius objektus.
"Tiek architektai, tiek kitų profesijų atstovai, susirūpinę dėl Kauno ateities, nuolat ragina statytojus "atgręžti miestą veidu į upes", - sako miesto tarybos narys Erikas Tamašauskas. - Manau, toje dykynėje, kokia ligi šiol yra Neries pakrantė, puikiausiai gali iškilti gražūs gyvenamieji namai ir su aplinka gražiai sutariantys kiti statiniai. Kitaip liks tuščios mūsų kalbos apie Kauno atgręžimą į upes, kurių mes miesto ribose turime net ne vieną, bet tris".
Pasak jo, laikas iš esmės tvarkyti ir kitas pakrantes, prireikus pakeičiant ir bendrąjį planą.