Tai paaiškėjo palyginus apsidraudusiųjų investiciniu ar kaupiamuoju gyvybės draudimu vidutinių mėnesinių įmokų dydžius šiose šalyse.

„Vidurio ir Rytų Europos regionuose ryškėja tendencija, kad gyventojai lėšas papildomai pensijai kaupia gyvybės draudimo įmonėse, nes tai suteikia galimybę užsitikrinti finansinį stabilumą senatvėje, bet ir užsitikrinti saugumą sunkios ligos atveju, kol žmogus darbingas“, - sakė LGDA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Trečios pakopos pensijos kaupimui gyvybės draudimo įmonėse lietuviai vidutiniškai moka 113 litų mėnesines įmokas. Tai yra maždaug 6% gaunamų mėnesinių pajamų. Prognozuojama, kad kitais metais senatvei per mėnesį bus atidedama didesnė suma – iki 200 Lt ir sudarys 9% mėnesinių pajamų. Papildoma, vadinamoji trečiosios pakopos pensija senatvei gali būti kaupiama pasirenkant investicinį arba kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Regione pirmaujančios Čekijos gyventojai investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo mėnesinėms įmokoms skiria vidutiniškai 481 litą, lenkai – 354, estai ir slovakai – po 220 litų. Draudimo įmokoms mūsų kaimynai lenkai skiria vidutiniškai 12% gaunamo atlyginimo.

„Kitose regiono šalyse, ypač esančiose arčiau Vakarų Europos patirties, didesnį gyvybės draudimo naudos suvokimą lemia ilgiau gyvuojančios gyvybės draudimo rinkos tradicijos, kurios Lietuvoje plėtojamos tik nuo 2000 metų. Įtakos turi ir ten veikiantis platesnis draudimo bendrovių tinklas bei didesni žmonių finansiniai įsipareigojimai, kurie skatina draustis gyvybės draudimu – labiau nei Lietuvoje išnaudojamas žmonių verslumo potencialas, būsto, vartojimo paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai“, - situacijos priežastis komentavo LGDA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Visų šešiolikos Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių gyventojai per praėjusius metus gyvybės draudimui išleido apie apie 3 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį šis Europos regionas pasaulyje lenkia tik Viduriniuosius Rytus. Palyginimui, Vakarų europiečiai gyvybės draudimui pernai skyrė net 600 kartų daugiau - beveik 1884 mlrd. litų.

Investicinis ir kaupiamasis gyvybės draudimas Lietuvoje sudaro 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijoje šis rodiklis siekia 0,8, Čekijoje – 1,5, Lenkijoje – 1,7 procento.

LGDA vienija 9 Lietuvoje veikiančias gyvybės draudimo įmones ir filialus: AIG Life, UAB “Bonum Publicum”, UAB draudimo ir pensijų bendrovė “Aviva Lietuva”, UAB “Ergo Lietuva gyvybės draudimas”, UAB “Hansa gyvybės draudimas”, UAB “PZU Lietuva gyvybės draudimas”, SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialas, UAB “SEB VB gyvybės draudimas”, „Seesam life insurance SE“, Lietuvos filialas.