Vilniaus Kalvarijų turgavietėje sutikta 80-metė Marija guodėsi, kad pirkėjų negausu, nors kojinių kaina tikrai nesikandžioja - pora kainuoja apie 15 litų. Moteris pasakojo raštus kojinėms kurianti pati.

Ji sakė, jog porą numezga per dieną, tačiau neslėpė, kad dažnai dėl senyvo amžiaus darbas nevyksta sklandžiai. Marija kojines mezga iš tikros avies vilnos, bet prekiauja ne kiekvieną dieną, mat darbas varginantis.

Turguje kojinių ir mezginių pardavėjoms nuolat reikia kovoti dėl "išlikimo" - ne visuomet pavyksta gauti stalelį prekėms. Tuomet tenka klajoti po turgų nešiojant prekes rankose.

"Jauni žmonės vilnonėmis kojinėmis neprekiauja, nebent gamintomis gamyklose. Tik pagyvenusios moterys turi laiko mezgimui, tai ir vargsta siūlydamos žmonėms savo kūrybą. Dažnai liekame neįvertintos", - liūdnai kalbėjo Marija.

Kitai mezginių pardavėjai Elžbietai prekyba Kalvarijų turguje ėjosi geriau. Jai iki vidurdienio pavyko parduoti beveik visus mezginius. Pati savo sėkmės paslapties negalėjo įvardyti, gūžčiodama svarstė, ar spalvotų siūlų juostelės pirkėjų akį patraukė, ar gerą vietą prekiauti išsirinko. Senolė teigė mezganti nuo pat jaunystės. Elžbieta pasakojo: „Kojines pardavimui mezgu vasarą. Anksčiau ir po šimtą, ir daugiau numegzdavau. Dabar, šaltuoju metų laiku, grįžusi iš turgaus pasiimu virbalus, bet numegzti pavyksta vos vieną kitą nedidelę kojinę.“ Pardavėja sakė besiverčianti ne tik kojinių, bet ir tikros avių vilnos mezgimo siūlų prekyba. Elžbieta atviravo, kad šeimoje jos gamintos kojinės nėra populiarios: „Nei sūnus, nei marti mano megztų kojinių nedėvi – sako, nemadinga.“

Senamiesčio Pilies gatvėje mezginiais prekiaujantys pardavėjai gyvena kiek kitokiomis nuotaikomis ir klientų stygiumi nesiskundžia.

Dauguma „15min“ kalbintų prekeivių teigė, esą tik pardavėjai ir patys vilnonių kojinių gamyba neužsiimantys. Tiesa, dalis kojinių, gulėjusių ant prekystalių, buvo rankų darbo, tačiau, kurios poros tiksliai - patys pardavėjai sunkiai galėjo atskirti.

Pilies gatvėje savadarbius mezginius pardavinėjusi ir prisistatyti neišdrįsusi moteris atviravo, kad vilnones kojines noriai perka tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. „Kurgi dėsies, kai šalta“, - šmaikštavo ji. Prekeivė pasakojo, kad kojinių kaina priklauso nuo vilnos ir rašto. Pilies gatvėje už porą vilnonių kojinių prekeiviai prašė apie 30 litų, o neretai ir daugiau.

Geriausia - gryna vilna. Ją išplovus karštame vandenyje ir pavėlus su muilu, atsiranda lengvas pūkelis, suteikiantis dar daugiau jaukumo. Pilies gatvės prekeivės teigimu, vilna šildymu nenusileidžia kailiniams. Moteris neslėpė, kad kiekvienas mezgėjas turi savo vilnos tiekėjus. Pati ji vilną vežasi net iš Telšių, kur perka iš vienos patikimos močiutės.

Etnologė Gražina Kadžytė patikino, kad lietuviai vilnonėmis kojinėmis avi nuo seno.

"Kaip atėjo su savo avimis per Kaukazo kalnus, taip ir avi vilnonėmis kojinėmis. Tai suprantama: jos yra šiltos ir pralaidžios orui, be to, vilna sugeria prakaitą. Žodžiu, tai labai praktiškas daiktas lietuviško oro sąlygomis", - pasakojo G.Kadžytė.

Pasak etnologės, vilnonės kojinės nėra tik lietuvių "atradimas", tačiau lietuviškos savo paprastumu skiriasi nuo mezgamų kitose šalyse.

Artėjant kalėdinių dovanų pirkimo bumui, G.Kadžytės nuomone, vilnonės kojinės nėra itin tinkama dovana. “Jų niekas nedovanodavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, pirštinių dovanojimas turėjo ir simbolinę reikšmę - jei būsimoji nuotaka jas paduodavo piršliui ar kitam jaunikio siųstam žvalgui, tai reiškė, kad ji sutinka tekėti”, - pasakojo G.Kadžytė.